SpausdintiSveikutės, mamos. Norėčiau pasidalinti savo patirtimi. Lapkričio mėnesį mano dukrytė sirgo plaučių uždegimu. Ligoninėje gavome siuntimą į sanatoriją. Pastarąją galėjome pasirinkti pagal savo norus.
Išgirdę draugų ir giminių nuomones, pasirinkome Abromiškių sanatoriją. Užsiregistravome. Laukti neteko ilgai, tik savaitėlę. Po ligoninės reikėjo nuvykti į ligonių kasas, kad gautume kelialapį. Kadangi mano vaikui buvo tik pusantrų metukų, tai lovadienius ligonių kasos apmokėjo abiems, o maistą tik vaikui.
Atvykusios į sanatoriją gavome trivietį kambarį, bet gyvenome jame tik aš ir dukrytė. Aplinka ten neprimena ligoninės, bet kiek sovietmečių "kvepia".
Dabar papasakosiu apie mūsų dienotvarkę, t.y. apie procedūras, kurias skiria vaikui po plaučių uždegimo.
8:00 keliamės, prausiamės ir rengiamės.
8:30 vizitas pas gydytoją (lankėmes ten kiekvieną dieną, gydytoja buvo labai maloni ir mokanti bendrauti su vaikais).
8:50 procedūros (mums buvo nosytės valymas, nosytės lašiukai)
8:50 vitaminizuota arbata (nežinau, kuo ji ypatinga, skonis jos kaip vaisinės arbatos, raudonos spalvos).
9:00 pusryčiai
9:15 masažas (masažas vyko 15 minučių, masažavo nugarytę ir krūtinę).
10:00 vonelės (vonelėje mirkė kojytes su terpantinu).
11:00 mankšta (kvėpavimo pamokėlės, individualūs užsiėmimai ant kamuolio, fizinio krūvio reikalaujantys žaidimai).
12:00 švesos terapija (čia su tokia lempa vyko šildymai: nosytės, krūtinės ir nugarytės).
12:15 inhaliacija (kvėpavome šiltaisiais garais, ambroksoliu, o kai nustojo kosėti, tada kvėpavome druska).
13:00 pietūs
13:30 procedūros
16:30 pavakariai
18:30 vakarienė (maistas sanatorijoje yra kokybiškas ir, galima sakyti, skanus, žinoma, su naminiu maistu nepalyginsi. Nepatiko tik tai, kad mano dukrai buvo duodamas maistas kiek kitoks nei 4 metukų vaikams, vietoj šlaunelės - virtos mėsos kotletas, vietoj kopūstų salotų - troškintos morkos. Kadangi ji nepratus taip valgyt, tai ir ten nevalgė. Sriubos labai skanios ir kievieną dieną vis kitokia.)
18:50 procedūros
20:00 inhaliacija
O taip pat vieną kartą buvo paskirta psichologo konsultacija, tiesą sakant, nelabai supratau tikslo, o ir nelabai man ji patiko. Nes neva turėjau užduot man rūpimus klausimus, bet atsakymais manęs netenkino.
Ir pagal pasirinkimą turėjome eiti į klimoterapiją - pasivaikščiojimas lauke.
Sanatorijoje buvome 3 savaites, per tą laiką suradome daug draugų - tiek dukrytė, tiek mamytė. Personalas stebino savo geranoriškumu, paslaugumu ir gera nuotaika. Dieną, kai ruošėmės namo, nešėme mažas saldainių dėžutes, o personalas jas ėmė labai nedrąsiai argumentuodamos, kad jos nieko ypatingo nepadarė.
Esmė ta, kad personalas ten toks nuoširdus ir pilnas geros energijos ir visai "nesugadintas" kyšiais. O tai džiugina.
Tai ko gero tiek, kiek norėjau papasakoti. Laiką praleidome smagiai, nežinia, kiek tai davė naudos, nes po poros mėnesių ir vėl susirgome plaučių uždegimu.
Tikiuosi, papasakojau aiškiai, labai stengiausi nieko nepraleisti, tad skubėjau rašyti, kol nepamečiau minčių :) Tegul šį informacija būna Jums naudinga.
)....