Sveikos, mamos, o gal dar būsimos :) Norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais, o gal šiek tiek ir pasiguosti.
Gyvenu grybų sostinėje, miestas be galo gražus, atsikėlėm čia prieš 2 metus, tai jau likimas sudėjo taškus, anksčiau gyvenome Kaune.
Taigi, kol dar pati nesilaukiau, vis matydavau prekybos centruose puškuojančias besilaukiančias mamytes į joms skirtą kasą, ir jei kažkas stovėdavo ten be vaikučių, tuoj kasininkė vydavo lauk :) Galvodavau, ateis ir mano laikas, kai galėsiu truputį pasinaudot savo nėštumu ir apsipirkt be eilių, bet deja...
Persikėlus į Alytų, sužinojom gerąją naujieną, taigi jau laukiau pilvinuko ir, maniau, pasidžiaugsiu visom privilegijom. Pirmasis mano apsipirkimas be vyro buvo 7 nėštumo mėnesyje, stovėjau mamyčių kasoje su didžiausiu arbūzu, o prieš mane buvęs policijos generalinis komisaras pirko brendį ir pelėsinį sūrį, stovėdamas man skirtoje kasoje, net nepasiūlė užleist, o paklausus, ar mato, kur stovi, replikavo: "Kas nors nepatinka?".
Likau be galo nusivylus kasininkės požiūriu, kuri žino, kur dirba ir bijo žodį pasakyt. Už manęs, mačiau, stovėjo mamytė su kūdikėliu, bet ir jai teko laukt :( liūdna...
Nepagalvokit, kad visur taip skundžiuosi, mano nėštumas buvo lengvas, todėl niekad nelįsdavau be eilės ir laukdavau kaip priklauso visur ir visada, na nebent kažkas užleisdavo :) Bet jei yra skirta vieta, būtent vienos kategorijos (jei taip galima išsireikšt) žmonėms, kodėl aš negaliu tuo pasinaudot. Nes kol nebuvau nėščia, niekada net mintis nekildavo užbėgt nėščiajai už akių. Kažkaip gėda.
Dabar jau auginu 3 mėnesių dukrytę, prieš kelias dienas teko važiuot į paštą pasiimt siuntinuko. Privažiuoju ir žiūriu - laiptai į antrą aukštą ir jokios galimybės patekt ten su vežimėliu. Taigi užsiropščiau pati ir įėjus į vidų paprašiau pas darbuotoją, gerančią kavą, kad galbūt ji galėtų man surast siuntinuką be eilės, nes eilės tikrai nepavydėtinos, o ilgam kieme palikt vieną vaiką labai baisu.
Atsakymas: nematai, kad aš kavą geriu?
Tada pasakiau, kad kūdikį turiu palikusi kieme, ir niekaip negaliu viena jo užsinešt, tad paprašiau pagalbos.
Atsakymas: Aš dirbu paštininke, o ne kiemsarge.
Teko viską mest ir važiuot namo, nes daugiau nebuvo, kieno paprašyt pagalbos, pensinio amžiaus žmonės, stovėdami eilėje, net neatsisuko, nes bijojo, kad į jo vietą niekas kitas neatsistotų. Liūdna....
Šiandieną su dukryte važiavom į Alytaus ligoninę masažiukams, vežimą tempiau su vienos moters pagalba, nes prie pagrindinio įvažiavimo yra eilė laiptų ir jokio nuvažiavimo ar salelės, per kurią būtų įmanoma patekt ten su vežimuku.
O kaip tada su neįgaliaisiais, aš dar iš bėdos per keliskart pailsėjus galiu ir pati užnešt, o kaip žmogui ratukuose?
Tad norėčiau ir jūsų paklaust - ar kada apie tai susimąstėt, pastebėjot, gal kitam pagalbėjot tokiose situacijose? Ar tik mano miestas nedraugiškas mamytėms, nėščiosioms ir, kaip bebūtų gaila, neįgaliesiems žmonėms.
Ryt vėl eisiu į masažiukus ir tempsiu savo mažąją laiptais viršun :)

jei pradėčiau vardint kiek ir ko įvyko mano mieste, tada ir mano miestas labai nedraugiškas
toli dar lietuviams iki mandagumo ir supratimo, ypač mamų atžvilgiu