Kai užmiega pietų miegelio ant mūsų lovos, vis žiūriu, kad nenukristų atsikėlęs. Kai vieną dieną atsikėlęs prisiartino prie krašto ir mažai trūko, kad nukristų, man vos šordis neiššoko, tad nusprendžiau išmokyti nulipti gražiai pačiam.
Man padėjo vyras ir seneliai. Kai tik Kajus norėdavo nulipti nuo sofos ar lovos, jo kojytes nusukdavau link žemės, kad slystų žemyn jomis, o ne su galva, ir sakydavau - jei nori ant žemės lipk su kojytėm.
Iš pradžių buvo sunkoka, nes jis vis lipdavo griūdamas, bet po savaitėlės jis jau pats pradėjo nulipinėti - nuleidžia kojytes ir atsargiai slysta link grindų, tapo labai atsargus vaikas. Tai štai tokiu būdu ir išmokėme.
Žinoma, jam reikia visų pastangų. Tad dabar taip nepergyvenu dėl sūnaus ir žinau - jei pabus ar žais, nulips gražiai nuo lovos. Keista ir smagu žiūrėti, kaip jis nulipa, labai įdomiai ir juokingai atrodo, dabar dar įsigudrino užlipti ant sekcijos ir gražiai nulipti.

Tad jei jūsų vaikučiai dar nemoka nulipti patys, išmokykite, tikrai jums bus mažiau streso ir jaudinimosi, kad nukris.

Rasa Karlonienė
