SpausdintiKarolina jau didelė, jai 1,7 metų, bet niekaip savo noru nenorėjo paleisti tokios brangenybės.
Pirmą kartą sugalvojome čiulptuko atsisakyti, kai paprasčiausiai vaikas keletą kart užmigo be jos... Tai paslėpėm ir žiūrėjom, kaip reaguos. Beveik porą dienų išbuvo be jo ir mes jau paslapčia trynėm rankas, bet išėjus laukan ir pamačius pas kitus vaikus tūtes, prasidėjo košmaras!
Teko skubiai lėkti namo, nes parodė tokias isterijas, kokių dar neteko matyti, apie pakaituką nebuvo nė kalbos, klykė nenuraminamai (ir nešiojau, ir raminau, niekas nepadėjo) beveik 2 val., kol galų gale nebeištvėriau ir atidaviau tą nelemtą čiulptuką...
Per tokius eksperimentus Karolina atsisakė daryti į tualetą (dabar po truputį vėl pratinamės), o tūtės nepaleisdavo iš rankų net valgant!
Visi mane gąsdino, kad dabar tai jau viskas, nusileidau, tai bus be galo sunku susitarti, kad atiduotų. Jei ir pavyks, tai lauk dvigubų isterijų...
Teko Karolinos brangenybe palikti porą savaičių ramybėje. Kai jau pradėjo "paleidinėti "čiulptuką, pradėjom antrą dublį :)
Tokį būdą nužiūrėjome Mamyčių klubo laidelėje. Kasdien - kas porą dienų nukirpdavau po ploną gabaliuką čiulptuko, kol jis sumažėjo ir pasidarė paprasčiausiai nepatogus žysti... Ir nebuvo jokių ašarų, jokių isterijų, tik pradėdavo zyzti - įduodavau ramia sažine :)
Nustebusi atrodė tik pirmą kartą :) Išsitraukė apžiūrėjo ir vėl į burną...O vėliau net nesureaguodavo, kad ji trumpėja.
Prieš miegelį einant, kai jau nebesilaikydavo burnoje, tai rankoj pasilaikydavo, pabandydavo pažysti, pakramtyti, įkišdavo pirštuką į atsiradusią skylutę ir užmigdavo...
Sako, kad vaikas po 3 dienų pamiršta apie savo brangenybę... Galiu pasakyti - tikrai netiesa, lig šiol pamačius tūtę, nori atimti ir į burną isidėti, tad vis dar nešiojamės likusį galiuką, jei užpultų mus isterija. Dar neprireikė pasinaudoti, tikiuosi, ir nebeprireiks!
Iš aplinkinių reakcijos supratau, kad tokiu būdu mažai kas atsikratinėja čiulptuko, bet siūlau išbandyti, nes tikrai labai lengvai pavyko! Dabar net graužia sąžinė, kad pirmą kartą taip vaiką kankinau.
Dauguma mamų sako, kad visiems būna tokios isterijos ir praeina, bet, manau, reikia atsižvelgti į savo vaikutį ir pačiai nuspręsti, kas jam geriausia.
Tad linkime visiems atsikratinėti čiulptukų be isterijų!!!
Juratux
idomu kaip vaikui paaiskint..tu didele..ji maza....cia gi butent apie ciulptuka kalbeta..o ne apie kokius auskarus ar zaislus....kad i isterijas puole... visokiu yra...visus kazkas skirtingas ramina ir tai normalu....
p.s.aj sumaliau i viena vieta..kas nores supras...kas ne -svarbu pati supratau