SpausdintiTrumpai apie mūsų istoriją. Viskas prasidėjo, kai Titui suėjo 4 mėnesiai. Šeimos gydytoja girdėjo širdies ūžesiukus. Juos girdėjo nuo pat gimimo, tačiau tikėjosi, kad išaugs.
Deja, situacija negerėjo, gavome siuntimą pas kardiologę. Ši jau pirmo vizito metu, echoskopuodama pamatė nemažą 8 mm "skylutę širdyje" ir jau iš karto prognozavo nesmagų gydymą. Jau šeštą mėnesį Titas gavo siuntimą į Vilnių ir ten patvirtino: chirurginis gydymas būtinas.
Tačiau Vilniuje gydytojai neskubėjo, laukė, kol Titui sueis dveji metukai, kad operacija būtų lengvesnė, randas mažesnis, mat pjūvį numanė daryti šone. Gydytojų išvada - paveldėjimas, nes man pačiai operuota širdies yda, tad taip pat teko praeitį visą šį nemalonų procesą.
Taigi ir atšventęs savo antrąjį gimtadienį Titas gyveno laukimu. Ilgai teko laukti, kol atėjo eilė, mat Tito situacija nebuvo kritinė. Ir tik praeitą savaitę sužinojome, kad pagaliau teks vykti į Vilnių.
Ir štai jau praeitą penktadienį atsigulėme į Santariškių vaikų įgimtų širdies ydų chirurgijos skyrių. Skyrius - nuostabus. Puikiai įrengtas, visos palatos vienvietės, modernios, šalia kiekvienos - dušai, yra internetas. Pats gulėjimas ligoninėje jaučiasi tarsi viešėjimas viešbutyje, tik su nemaloniomis procedūromis...
Taigi ramiai praleidę savaitgalį jau sekmadienio vakarą ruošėmės operacijai, mat ši buvo numatyta pirmadienį 8 val. ryto. Neramiai miegojau tiek aš, tiek Titas, matyt ir jis nujautė esamą situaciją...
O pirmadienio rytą užvirė darbas: maudynės, pasiruošimai, galiausiai vaikui sugirdė vaistukų - raminamųjų, kurie atpalaidavo ir leido ramiai vykti į operacinę. Nors Titas labai juokėsi, gulėjo ramiai, tačiau nesmagu buvo visa tai stebėti, žinoti, kad vargšelis nesupranta esamos situacijos.
Nuo 8 val. prasidėjo laukimas. Bet operacija truko neilgai, jau 11 val. prisistatė gydytojas ir pranešė, jog operacija sėkminga, širdies yda buvo tikrai nemaža ir jokių šansų, kad laikui bėgant būtų pati susitraukusi.
Galiausiai mus įleido į reanimaciją, ten lankymo valandos labai griežtos. Aplankyti galima du kartus į dieną ir tik po 15 min. Tarp 12-13 val., ir 18-19 val. Abu kartus vaikas miegojo, slaugytojos sakė, kad dažnai pabunda, pravirksta, bet vėl greitai užmiega.
Nejauku buvo žiūrėti į vaiką, apkarstytą kateteriais ir kitokiais laideliais, bet juk visa tai - vardan jo sveikatos.
Taigi ir rašau šią naujieną vis dar tebelaukdama. Antradienį, tarp 8-9 val. Titas jau turėtų atkeliauti į palatą, ir, jeigu sveikata neblogės išrašys iš ligoninės po 6 dienų, tad tikimės pirmadienį keliauti namo.
Tikriausiai, kai šis pasakojimas pasirodys, Titukas bus jau su manimi, labai viliuosi, kad neužilgo ir pasirodys kiti, malonesni mūsų įspūdžiai, juk vasara dar nesibaigė.
Pietų miegelis
Dūkimai po miego
Smagūs žaidimai
Paskutinės akimirkos su tėveliu prieš operaciją
Titas, gavęs raminamųjų
Nuo MK: Šaunuoliai, kad ištvėrėte tokią sunkią ir sudėtingą operaciją. Laikyktės ir toliau! Linkėjimai nuo viso Mamyčių klubo!
Bet laikykites, dabar sunku, bet greit viskas baigsis ir liks tik prisiminimas. Sveikateles jums, ir kad greciau namučių išleistų
Daugiau informacijos ir foto parašysiu vakare, čia MK savo bloge.
taip susigraudinui vien pagalvojus apie tai