Spausdinti
Ši knyga man padėjo suprasti savas klaidas, kaip yra sunku išauklėti nuoširdų, mylintį, savimi pasitikintį vaiką.
Aišku, prisipažįstu, kad ir mamai reikia persiauklėti, o tai ne visada pavyksta. Kad ir kaip norime nerėkti, nemušti savų vaikų, bet viskas juk priklauso ir nuo tėvų emocinės būsenos, ar jis pavargęs, ar turi laiko.
Šioje knygoje pateikti pazityvūs vaikų aukėjimo metodai, tai reiškia - mama visą laiką turi turėti ir noro, ir laiko vaikui aiškinti, tvardyti pavargimą, nusivylimą, visada mąstyti, ką vaikui pasakyti, kad jis supratų neklaidingai. Mes juk ne tik mamos, bet ir žmonės, tad pripažįstu - ne visada tai pavyksta, bet aš jau mokausi savo nusivylimo neišsilieti ant vaikų.
Bet kai kas man labai padėjo ir bandau pritaikyti savo auklėjimo metodais - tai vaiko pabuvimas vienam kambary, suvokti, ką padarė, bandyti vaiką perkalbėti ir kad man būtų gerai ir, kad vaikas būtų patenkintas. Ten parašyta, kad yra svarbu vaiką patiems nunešti į kambarį ir palikti vieną tiek minučių, kiek jam metų, tai veiksminga nuo 2 metų vaikui.
Šioje knygoje kalbama, kad reikia atsisakyti bausmių, mušimų, geriau vaikui aiškinti, kodėl jis blogai padarė, neprikaišioti, nes visi žmonės klysta, gali klysti ir vaikai. Turim vaikui išaiškinti kitokiais žodziais, metodais, o neprikišimais: "koks tu blogas..."
Tad mokausi būti geresne mama. Ir jums rekomenduoju šią knygą.
ačiū
