SpausdintiSveikos, visos,
Kadangi dabar žiema, nors ir nelabai šalta, bet vistiek žiema, kviečiu visas į mišką. Jau kai kas žino, o kas nežino, pasakysiu, gyvenu apsuptyje pačių nuostabiausių miškų. Taigi, šiandien kviečiu pasidairyti po miškus, pasisemti gerų emocijų, ir nuspalvinti savo dieną.
Manau, kas gyvena Klaipėdoje, visos vasaros dienos būna praleidžiamos besikaitinant saulutėje prie jūros, o kadangi aš gyvenu grybų sostinėje, mes, prasidėjus grybams ir uogoms, leidžiame dienas miškuose. Ten toks tyras oras, o nuo spalvų įvairovės raibsta akys...
Samanos primena minkštą kilimą, kartais net prigult norisi. Viskas atrodo kaip paveikslėlyje, nes spalvos be galo sodrios. Be to, prasidėjus gėrybių sezonui, visada grįžtame pilnomis pintinėmis.. Štai, pasigrožėkite...
Štai kokie gražuoliai čia dygsta... Labai skanu pasikepint ant sviestuko.
Būna, kad sutinkame, vieną kitą šio gražaus kampelio gyventoją.
Ir labai dažnai kyla genialių minčių. Štai viena iš jų, kai pamiršti peilį.
Praeiti metai buvo dosnūs voveraitėmis, bet labai jau užsimaskavusiomis, tai reikėdavo miklint akis. Rinkdavom ne tik grybus.
Visą mėlynių sezona vaikštinėdavau mėlynu liežuviu ir pirštais, o mano vyras mėgsta jomis smaguriauti su pienu ir cukrumi, bet rinkti tenka man vienai.
Anais metais kvietėme visą šeimyną pasidžiaugti miško teikiamais malonumais. Čia aš su pilvelio gyventoja, mano mama, dar sesutė ir broliukas.
Na, ir galų gale, sezono pabaigai, darbo ir pramogų rezultatai:
Tai štai tokia ir kelionė, šiais metais ir vėl bus naujas grybų sezonas, taigi, kviečiu visas susirasti peiliukus, pintines ir atvažiuokite pagrybauti.
Jurgita
