SpausdintiTaip, tokie kvapai manęs vis dar nepalieka grįžus iš trumpų atostogų Ukmergėje mano mamytės gimtinėje...
Džiaugiuosi, kad mano ir mano vyro tėvų tėviškės visiškai skirtinguose Lietuvos kraštuose, nes ne vieną kartą įsitikinau, kad skirtingas Lietuvos kampelis ir kvepia skirtingai...
Liko daugiau nei mėnuo iki mano mamiškų atostogų pabaigos, tad laiką su savo šeima stengiuosi išnaudoti kuo turiningiau. Juk tokios akimirkos niekada niekada daugiau nebegrįš... O ir ši vasara nuo praėjusių metų, kai dukrytė buvo labai mažytė, skiriasi kaip diena ir naktis...
***
Šiandien ir šiuo metu mums nesvarbios tolimos kelionės, kad kažkur kažką naujo ir įspūdingo pamatytumėme, juk tą galime daryti savaitgaliais ir dieną, kai niekur neskubame...
Šiandien man labiausiai rūpi, kad su dukryte praleistume kuo daugiau laiko ir ji pabuvotų ten, kur mano širdžiai visada miela ir gera sugrįžti, kur liepų žiedai kaip vaikystėje tarsi žiemos sniegas glosto mano veidą, o mano gilaus atminimo senelių ir dabar tėvų sunkiai dirbta žemė pagaliau duoda vaisius...
Juk dažniausiai labai paprastuose dalykuose mes surandame tą mūsų žemiškai sielai džiaugsmo teikiančią gyvenimo prasmę... Gyvenimo prasmę, kurią diena dienon mes pradedame vertinti gerokai labiau... To mane išmokė tie besibaigiantys dveji vaiko auginimo metai....
***
Liepa – man pats gražiausias ir dosniausias mėnuo... Visi daržai ir jų subrandinti vaisiai būna tokie ryškiai spalvoti, kad tik pamačius jau tirpsta burnoje, o Lietuvos upelės, kad ir kur būtume, tokios šiltai sraunios, jog krante galėtum pasikloti patalus, paprastus šieno patalus...
Taigi, štai truputis akimirkų, kaip šauniai mano dukrytė Rusnė leido atostogas Ukmergės glūdomoje esančiame kaime...
Mamytė atostogas pradėjo rinkdama liepų žiedus... O jų pririnko tikrai daug, užteks ir ne tik mums...
Aplankėme seniai mamytės lankytas vietas... Uch, ta Siesartis, jos švokštimas mane labai nustebino – ji švokščia labiau nei aš šūkauju...
Susimąsčiau, mamyt, čia taip vanduo ar akmenys dainuoja?..
Oi, o čia tai bus! Išsimaudžiau ir išsigandau labiau nei mamukas ir tėvelis... Oi, neee – aš išsimaudžiau, o mamukas ir tėvelis vis dėlto išsigando dar labiau...
Taigi, vanduo mums labai patinka... Tėveliai turėjo svečių iš Anglijos, kurie labai norėjo žuvienės... Žvejojo, žvejojo, nieko nesužvejojo, tėtuko kroksą pateriojo, ir labai dėlių išsigando... Mamytė išgelbėjo – grįžus šaltibarščių pasiūlė...
Draugavau su teta Egle... O ji tikrai šauni... Išsimaudėm baloj, o ji visai nebijojo dėlių...
Beje, mūsų kaimelyje, Lyduokiuose, yra į ką pasižiūrėti... Svečiams aprodėm mini Gedimino pilį...
Tėveli, bet ir Vilniuje stovi tavo vardo, tik gerokai didesnė pilis?..
Oi, kokie šaunūs ir prižiūrėti močiutės gėlių darželiai... O kaip gėlytės gardžiai kvepia...
Labai smagu prisėsti ant akmenėlio!..
Mamyt, bet močiutės gėlytės tikrai nepaprastai kvepia... Uch, kaip geltonai gardžiai...
Raudonos uogytės masina akį... Serbentai serbentukai – koks skanus bus iš jų kompotukas...
O ir juodieji serbentai... Jie jau prisirpę...
Mamyt, pjausim šį kopūstėlį...
Štai kokį nupjovėm...
Keliaujam į šiltnamį... Čiumpam šį žaliąjį agurkėlį...
Ir šį...
Štai kokia užaugo žavinga gražuolė močiutės paprika...
Ir pomidorai... Laukiam, kada pagaliau jie pradės raudonuoti...
Na, o mamytė sakė, kad aš šią savaitė susipažinau su daug gamtos stebuklų... O kiek ji dar nespėjo nufotografuoti... Šią savaitę mano ištikimasis draugas buvo Reksas, kuris sodyboje dažniausiai karaliauja vienas, bet kai mus pamato atvažiuojančius, šokinėja iš laimės...
Ei, gal susipažįstam?.. Aš noriu būti tavo draugė...
Ei, ežyti, mamukas sakė, kad aš į tave labai panaši?.. Mudu abudu labai mėgstam pienuką... Bet nejaugi ir aš tokia spyyygliuota?..
Kregždutė, kuri kažkaip pateko į mūsų namus... Mes ją paleidom... Bet ji skraido kaip aš, ne veltui tėveliai mane Paukštuliu vadina...
Ei, Raudonkoji Ilgasnapi, tu pačiu laiku... Drąsiai, plačiais žingsniais žengi... Tiššš... Pasakyk mamytei, kad man jau reikia broliuko...
Ei, mamyte ir tėveli, jums šie rugiai, kuriuos užaugino mūsų žemė...
Tad štai, tokios tos mūsų kol kas dar tik prasidedančios atostogos... Po poros dienų keliausim į Varėną... Ar žinote, kuo ji kvepia?..
Mamytė sakė, kad... grybais ir mėlynėmis...
Netoli kaimo teka Šventosios upė ir mano čia paminėta upelė Siesartis, prie kurios žinom gerą vietelę ir dažnai mėgstam ten atvažiuot, tiesa, privažiavimas būtent toj vietoj labai sudėtingas, bet vaizdai atperka
O ežiai, taip pat ir kregždės gyvena mūsų tvarte, kuris pas mus jau seniai nenaudojamas pagal paskirtį
O su dėlėm - tai taip... Smagus vakaras, praleistas smagioj kompanijoj... Vyras 5 min. su Rusne vandeny pasipliuškeno ir išlipo su 5 dėlėm prikibusiom, aišku, papurtė koją ir visos nukrito, nes nespėjo prikibti, o ilgėliau pastovėjus turbūt būtų tekę gramdyti...