SpausdintiAš pati esu labai jauna mama, man 19 metų. Kartais dalyvaujant diskusijose ar pokalbiuose pasijaučiu visiškai "žalia". Čia susirenka mamos su didelėm patirtim ir net nežinau, kaip įsiterpti :)
Na pradėsiu nuo pradžių: pastojau dar būdama 12 klasėje. Vos tik sužinojus, kad esu nėščia, truputį pasimečiau, bet jau kitą dieną labai džiaugiausi. Man visada patiko maži leliukai, o dabar ir pati tokį turiu. Nors jau gal ir nebe mažą, nes šį mėnesį švesim pirmąjį gimtadienį.
O aplinkiniai žmonės į tai reagavo įvairiai: mano visa šeima labai bijojo, kad aš nepabaigsiu mokyklos, mokykloje kai kurie mokytojai labai palaikė, ypač direktoriaus pavaduotoja, pats direktorius, jie man sudarė palankias sąlygas mokytis, o iš bendraklasių buvo visokių žvilgsnių - vieni labai kreivai į mane žiūrėdavo, maždaug "va, prisidirbo", draugės labai apsidžiaugė, kad pataps tetomis.
Gimdymo terminas man buvo kaip tik per įskaitas. Bet jas sėkmingai išlaikiau. Taip pat ir egzaminus. Nors galbūt ne taip gerai, kaip norėtusi. Įstojau į VK valstybės finansuojamą vietą. Visiems įrodžiau, kad ryžtingai siekiant savo tikslų, nesutrukdo nei nėštumas, nei potvyniai ar uraganai. Dar ir dabar atsiranda žmonių, kurie į mane kreivai žiūri ir kalba, bet jei jie nuo to geriau pasijaučia, tai tegu.
Taigi, kartais norėtųsi prisijungti prie MK mamų, bet vis nežinau, kaip tą padaryti, galbūt dėl to, kad jaučiuosi "truputį" per jauna tarp jūsų. Net svarsčiau galimybę nuvykti į susitikimą Kaune, bet po to pagalvojau, ką aš ten veiksiu..
Taip pat visai būtu malonu susipažinti su kitomis jaunomis mamytėmis, išgirsti jų istorijas :)
Rūta
Nuo MK redakcijos: Miela Rūta, džiaugiuosi, kad nepasitraukei iš mūsų būrio, nors ir ketinai. Žaviuosi tavo drąsa ir ryžtu auginti vaikutį. Tai, kad esi jauna, dar nereiškia, kad neturi patirties, kaip sakai (juk tavo mažylei jau tuoj metukai, tad patirtis auginant leliuką ohoho :), ir kad negali turėti savo nuomonės dalyvaujant diskusijose. Tik būk drąsi, įsijunk į pokalbius, būk aktyvi, dalyvauk MK gyvenime - ir mes tave priimsime kaip ir visus, kurie čia ateina.
Mamytės, palaikykime MK naujokes ir visas tas mamytes, kurios nori įsitraukti į pokalbius bet nedrįsta išreikšti savo nuomonės, nes baiminasi būti nesuprastos.
Jūs visos laukiamos Mamyčių klube!
as jau devinti metai airijoj gyvenu. o siaip...
Ruta, tavo dukryte tikrai grazuole
Ir dar, manau jog patirtis atsiranda ne su metais o su tuo kiek tu stengies ismokti... Laukdamasi dukrytes skaiciau be galo daug knygu apie vaiku prieziura ir vaiku psichologija. Gal todel nuo pat dukros gimimo man viskas atrode taip paprasta ir lengva. Gal todel dabar manes patarimo klausia net moterys kone 20 metu vyresnes uz mane. Vaikai man visada buvo didelis stebuklas. Ir visai nesijauciu nuskriausta kad auginu dukryte viena... Nors svajonese regiu savo seimoje ir ta nuostabu vyra. Tikra vyra, butent toki apie kokiu vakarais pasvajoju uzmigdama. Bet ,zinote, pasiteisinu tuo, kad dabar netureciau laiko meilei, kad visa demesi tureciau skirti savo mazajam angelui, del kurio sukasi mano pasaulis. Drauges stebisi kaip as taip galiu.Tik mokslai ir dukra. Bet ar butent to musu vaikai nera verti?... Viso imanomo demesio, kad uzaugtu pilnaverciais dorais zmonemis.... Nes stebint siuolaikines seimas tiesiog siurpsta oda....
Taigi mielos mamytes, kuo daugiau rysiu su kitom seimom, tuo daugiau dziausmo ir ramybes, nes zinome kad kai reiks pagalbos turesime ko paklausti... ir metai cia niekuo deti. Visos esame YPATINGOS!!!!! Turekite tai omeny...
Man irgi atrodo, kad ne metai čia svarbiausias dalykas. Pvz., man - 30 metų, kalbant apie vaikų auginimą ir auklėjimą, aš irgi dažnai pasijaučiu tokia nepatyrusi, kad ojojoj... Bet aš auginu vaiką ir mokausi... Juk mes čia to ir renkamės: kad papasakotume, kaip mums sekasi, ir pasisemtume patirties iš kitų...
O šiaip pritariu Giedrai: junkis į diskusijas, nors tikrai bus tokių, kurios dažnai nesupras, bet bus gerokai daugiau tų, kurios tave palaikys! Juk toks gyvenimas: kiek žmonių, tiek nuomonių.
Tad malonu su tavimi susipažinti! Sėkmės!
o i diskusijas jungtis reikia, jei ir atsiras tokiu kurios taves nesupras, tikrai atsiras daugybe kurios tave supras ir palaikys