Spausdinti
Vieną dieną sugalvojau vaikui iš interneto atsisiųsti populiariuosius „Teletabius“. Daug mamyčių sako, kad jų vaikučiams šis filmukas labai patinka, na, o aš norėjau pažiūrėti, ar ir manajam patiks.
Na ir iš tiesų... Vos pamatęs besijuokiančią „Teletabių“ saulutę, vaikas pradėjo juoktis ir ploti rankytėmis...Visą filmuką vaikas žiūrėjo tarsi nemirkčiodamas, o galiausiai išmoko atsisveikindamas pasakyti įžymiąją frazę „Ate, ate“... Mano nuomonė apie šį filmuką tikrai nėra bloga ir nemanau, kad gali pakenkti.
Tuomet atsisiunčiau senosios animacijos filmuką „Pingvinuko Lolo nuotykiai“...
Ir šis filmukas patiko mano mažyliui. Nors vaikas dar pakankamai mažas ir nesupranta senosios animacijos filmukų, taip kaip „Teletabių“, bet aš esu už senų – gerų filmukų rodymą...
Taip, „Teletabiai“ puikiai sukurtas psichologo Andrew Davenporto lavinamaisiais tikslais filmukas, tačiau niekas neprilygs senosios animacijos sukurtiems pamokymams apie dorą elgesį ir pan. Bet tai mano nuomonė...
O štai koks paauglių psichologo Lino Slušnio komentaras apie senąją ir šiuolaikinę animaciją:
„Teletabių“ pasaulis gražesnis nei realus. Tačiau pasakas, gražias, gerai besibaigiančias, skaitome vaikams nuo mažens. Kyla klausimas, ar jų reikia. Tai irgi tam tikras atotrūkis nuo tikrovės, kelionė į iliuzijų pasaulį. Tačiau iliuzija juk suteikia viltį. Nemanau, kad teletabiai gali būti žalingi vaikui.
Vaikas iš tikrųjų gali pasimokyti tam tikrų žodelių, gražaus elgesio: pasisveikinti ar atsisveikinti ir pan. Galbūt jie mums, suaugusiems žmonėms, atrodo nuobodūs, tačiau juk dešimtmetis šio filmuko nebežiūri. Žiūri tik mažiai iki trejų, o jiems teletabių pasaulis yra labai artimas, savas.
Žinau, kad jie yra kaltinami absurdiškiausiais dalykais, pvz., homoseksualumu. Vaikai tuo ir žavūs, kad ką mato, tą ir supranta tiesiogiai. Jiems, ko gero, net tokių minčių nešauna. O visos išvestinės filosofijos yra sugalvotos suaugusių žmonių. Daug priekaištų sulaukia „Tomas ir Džeris“. Tačiau kam tuomet, sakykite, reikalingi tėvai?
Tai jie turi paaiškinti vaikui, kas yra blogai ir gerai, kas galima ir ko negalima daryti. Mokyti vaiką atsargaus ir tinkamo elgesio. Nieko čia bloga, jei pvz., mergaitė užuot piešusi žmogų, nupiešė teletabį. Tuo metu jis buvo jai labai svarbus.
Mes iš viso per daug mistifikuojame filmukus, televizijos įtaką vaikui. Tai gal išvis tada nerodykime televizijos? Pasaulyje egzistuoja bendruomenės, kurių nariams draudžiama žiūrėti televizorių. Bet ar ką tuo pasieksime?
Reikia suprasti, kad televizija tėra šou, o ne auklėjimo priemonė. Vaikus turi auklėti ne televizija, o tėvai. Filmukas apie pingvinuką, kuris perėjo akmenį, manau, yra nuostabus, juk moko vaiką pažinti melą ir parodo, kokį blogį jis gali pasėti. Vaikas verkia nuo to, kad tai labai stiprus filmukas, pažadinęs jo geruosius jausmus.
Mama pažįsta savo vaiką, todėl gali parinkti jam filmukus, tačiau juos parenka pagal savo suvokimą. Mielieji mamos ir tėčiai, su vaiku reikia kalbėti apie tai, kas vyksta apie mus, aiškinti, kuo gali baigtis vienas ar kitas veiksmas, dalyvauti jo gyvenime. Draudimais mes nieko nepasieksime“. (iš žurnalo „Tavo vaikas“).
Pritardama šiems psichologo komentarams, noriu Jūsų paklausti, kokius filmukus Jūs rodote savo mažiesiems?
Kuriems, senajai ar šiuolaikinei animacijai, teikiate pirmenybę? Įdomu būtų sužinoti mamyčių, kurios augina vyresnius vaikus, kokius jie pasirenka žiūrėti filmukus?
Živilė Gibiežaitė-Bagdonienė
Kol savo vaikų neturėjau, teletabių nesuprasdavau, kai vaikai gimė-papildėm kolekciją Teletabiais. Aš ten nieko blogo neįžvelgiu, bet neseniai skaičiau kad Teletabius kūrė apsinarkašinę žmonės
Šiuolaikiniai filmukai yra baisūs, žinoma, yra ir išimčių. Ne katrą esu žiūrėjusi ir tikrai manau, kad dauguma jų turi neigiamą poveikį vaikų požiūriui į daugelį dalykų. Nepamenu filmuko pavadinimo, tačiau jame mergaitės ėjo pas būrėją, kad sužinotų savo ateitį. O ji išpranašavo: iš pradžių tu būsi labi stora, bet po dietų atrodysi puikiai. Tačiau susirgsi, pradžioj bulimija, vėliau - anoreksija. Turėsi turtingą vyrą ir puikų meilužį. Ir visa tai yra vaikiškame filmuke.....
Savo vaikui leisčiau žiūrėti "Gustavo enciklopediją " ir ten rodomus filmukus. Kiek mačiau, man nepasitenkinimo nesukėlė. "Paslapčių sodas" taip pat tinkamas. O senoji animacija, be abejo, yra tikrai puiki. Kai mažiukė paaugs, būtinai jai parsisiūsiu filmukų.
Senoji animacija ir man labai patinka, bet gal tik todel kad primena vaikyste.