Keistai šiandien jaučiuosi po vakarykščio mūsų pokalbio...oho...ne todėl, kad nuvargusi būčiau, bet toks jausmas, kad dalyvavau psichologijos seanse ir mane narstė po kaulelį, visko klausinėjo, norėdami man padėti.
Viską prisiminusi šiandien šypsausi, o vakar atsigulusi net pravirkau. Gal nepatikėsite, bet iš džiaugsmo (juk sakiau, kad esu verksnė)...užplūdo kažkokia banga. Tiek teigiamų emocijų seniai jau buvau gavusi :)
Kodėl taip, nežinau, bet patikėkite (kas dar dalyvausite) - jei tik atsiveri ir nuoširdžiai kaip su draugėmis kalbi, gauni dvigubai daugiau to lobio, nei pats duodi.
Rodos, jūs tik klausinėjote, o aš tk kalbėjau...bet ne tik - tai buvau daugiau nei klausimų-atsakymų diena. Nes mes bendravome nuoširdžiai. Kaip ir Super mažylės tėtis Vitalijus pasakė, pamenate - labai jaučiasi ir smagu, kai užduodamas klausimas ne dėl klausimo, o norint tikrai apie tą žmogų kažką sužinoti.
Labai laukiau kai kurių klausimų - ir jie buvo lyg žinotumėte, kad noriu išsipasakoti ;) (matote, ir taip moterims būna)...
Ačiū visoms už patarimus - tikrai reikės nusipirkti tą kamuolį ir ant jo sėdėti - o tuos kaklo ir nugaros skausmus tikrai įveiksiu ;)
Buvo be galo įdomu, o ta tariama baimė išgaravo tą pačią minutę, vos prisėdau ir ėmiau su jumis plepėti
AČIŪ!!!
P.S.Drąsiai ryžkitės šiam žaidimui - man ta buvo kaip savotiška saviterapija...
