Spausdinti
Auginu du vaikučius: vienas darželinukas, kita mokinukė. Kasmet kartojasi ta pati "dainelė" - į darželį ar mokyklą atvažiuoja fotografas ir siūlo atžalas įamžinti fotografijose.
Kol dukra lankė darželį, kasmet ją fotografuodavau, bet įgriso tas pats fotografas, penkti metai iš eilės vaikas tam pačiam fone ir toj pačioj pozoj. Dabar darželį lanko sūnus, ačiū dievui, fotografas kitas ir tikiuosi, kasmet ta rutina nesikartos.
Bet štai mokykloje praeitais metais susidūriau su tokia situacija. Atvyko fotostudija, kuri iš nuotraukų prigamina įvairiausių suvenyrų, lipdukų, puodelių ir pan. Pravertėm katalogą, išsirinkom, ką norėtumėm. Maždaug po poros savaičių dukra grįžta pilnu voku, t.y. sudėta visa atributika, ką užsakėme ir ko ne.
Vaikui plyšta širdis, savaime aišku, ji nori visko, viskas jai gražu. O aš suprantu, kad taip žaidžiama vaikų jausmais ir daromas didelis biznelis. Gražiai pakalbėjusios, nusprendžiame, kad grąžinsime tai, ko tikrai mums nereikia. Vaikas nuneša voką į mokyklą, o tos atsisakytos atributikos likimas lieka neaiškus.
Mokytoja teigia, kad visa tai bus gražinta firmai ir sunaikinta. Aš už gražią vaiko fotografiją, visada kasmet fotografuosiu savo vaikus su kolektyvu, kad turėtų prisiminimą, bet tokie niuansai man nepatinka.
Gal ir Jums teko susidurti su panašiu atveju?
Gal išvis vaikų nefotografuojate nei darželiuose, nei mokyklose?
