Norėčiau ir aš jūsų konsultacijos, auginų sūnų, kuriam greit bus 8, ir vienerių dukrytę. Sūnus nuo pat mažens buvo jautrus ir draugiškas. Tačiau paskutiniu metu man su juo susitvarkyti darosi vis sunkiau, atrodo ir kalbamės ir dėmesio skiriu, tačiau pradėjo įžūliai meluoti. ir puikiai supranta, kad blogai daro, bet elgiasi taip pat. Visai neseniai neleidau važiuoti pas draugą, paaiškinau neleidimo priežastį atrodo suprato, bet vistiek išvažiavo. Po to žinoma barėmės, aiškinau kodėl taip negalima daryti, pažadėjo taip nesielgti, deja, po poros dienų pasikartojo tas pats. Labiausiai bijau, kad artėja vasara, kas gali nutikti jei užsimanys maudytis ir nepaklausęs iškeliaus. Ir dar pastebėjau, kad jei kas nutinka, paverkia užsidaręs tualete, o paklausus kas atsitiko, kodėl verkė atsako kad nieko. Bandau spėliot, bet tada visai nesikalba.
na aš nesiginu, bet turėjau uomeny, kad mes viską darome tą patį ką ir iki mažosios gimimo, kalbamės, einam pasivaikščiot, žaidžiam, aš kalbėjau apie dėmesį, ir pasaką paskaitau ir lopšinę dainavau, kai to norėjo😀 ir vis dar nugarytę paglostau, kad greičiau užmigtų. Niekada jei verkia nesakau, kad to nedarytų nes jis vyras, o vyrai neverkia, visada jam sakau ir sakydavau jei kas negerai, jei skauda širdelę ateik ir pasipasakok. Na gal kada ir nepamačiau, neišgirdau. Beja, jau sužinojau ir mažytę jo paslaptį, kodėl jis verkia pasislėpęs, nes jam liūdna ir jis nenori, kad man būtų liūdna. Na aš verksnė, jei verkia vaikas aš verkiu su juo>. Ačiū vikapsi už patarimus, žiūrėsim gal viskas susitvarkys bendrom pajėgom😀
Laba diena,
Sava> sveikinu su šeimos pagausėjimu, aukit didučiai o svarbiausiai sveikučiai.
Tavo didčkis dar pats džiaugiasi nauju žmogučiu. Truputį vėliau pradės pastebėti, kad jau jam dėmesio mažiau...
Jolantux> tai galima visus metus pavadint kriziniais, o ypač vaiko, nes metai laiko vaikui labai daug, kiek jie išmoksta ir kaip vystosi, tai tas krizes net mėnesiai galima būtų skirstyt. jei Jums atrodo, kad iš Jūsų pusės niekas nepasikeitė, tai tame ir problema yra, nes turėjo pasikeist.
taip tokio amžiaus vaikai judresni, netelpa savyje, nežino kaip save išreikšt, nes jėgų, proto ir emocijų pilna, o kaip visa tai panaudot, kaip save išreikšt dar suvokimo mažai...
Tačiau aš nemanau, kad yra gerai, kad vaikas verkia kažkur nuo visų pasislėpęs ir neatveria širdelės. Tai paprasčiausiai rodo, kad jis nesijaučia saugus ir suprastas. O tokie jausmai pas vaikus gimsta per patirtį. Gal kažkada atstūmėt, gal norėjo pasikalbėt, o Jūs laiko neturėjot. Viskas yra normalu. Jūs žmona ir dar mama, laiko maža. Tik reikia nepamiršt atsisukt atgal ir pagalvot, gal kas nors šiandien su manim pakalbėt norėjo? Žinau, kad sunku augint vaikus, dar vieną mažą, rūpintis namais ir vyru ir apie visus galvot. Bet todėl, matyt, mes ir moterys. Atrodo niekinė problema užauga iki skausmingo pūlinio, dėl to svarbu laiku pastebėt ir pakoreguot kažka, o tą padaryt gali tik moteris 😀
Tai gal čia kokia septintųjų metų krizė, nes man atrodo, kad bent jau iš mano pusės niekas nepasikeitė.
pas mane ta pati situacija buvo,labai aciu Gerb.psichologei labai pravarti info...
ačiū už patarimą, bent sau tikrai galiu pritaikyti nes tas pats vyksta pas mus, dukra nuo sūnaus skiria 6 metų skirtumas, ir ji pradėjo meluoti, atsikalbinėti ir bumbėti į akis, bandydavau ir gražiuoju ir bloguoju, kalbos likdavo kalbomis, tuom kart su viskuo sutinka, o po to vėl savo daro..
sveiki, tikrai naudinga informacija,aciu .As auginu 7 metu sunu ir pries savaite mums gime broliukas.Dabar pati pradzia,daug demesio reikia skirti mazyliui,bijau kad didzkis nepasijaustu nuskriaustas ir neprasidetu panasios bedeles.
o, labai naudinga konsultacija.Nes mum panasi situacija, bet ne su melavimu, o su piktumais. As irgi taip maniau, kad mano dickis sitaip rekalauja is manes sau daugiau demesio. aciu😉
Laba diena,
Jūsų vaikas šiuo metu greičiausiai išgyvena sunkų laikotarpį. 6 metus augęs vienas, o staiga atsiranda sesutė, kuriai skiriamas mamos rūpestis, globa ir dėmesys. Jis nesupranta, kad jai reikia daugiau, jis supranta, kad ji GAUNA DAUGIAU. Dažniausiai prieš prasidedant melavimams ir negeram elgesiui vaikas jau būna išbandęs daygybę būdų pasiimt savo dalį. Vėliau pamto, kad lengviausias ir greičiausias būdas tai padaryti- jus supykdyti. Jūs tada pykstate, kalbatės su juo, bandot aiškinti, baratės, baudžiat, tada susitaikot (saldžioji dalis). Viskas nesvarbu, svarbu visas tas laikas kai jūs rodot, kad jis jums rūpi, kai kažkokį dėmesį jam skiriat, visai nesvarbu, kad tas dėmesys neigiamas, tai juk dėmesys...
Labai sunku kažką konkrečiai patarti nežinant konkrečių situacijų ir neišsiaiškinus, kam jau reikalingas pokalbis. Tačiau pati pabandykit atsakyt į tokius klausimus. Kada buvo kitaip? Kas buvo kitaip? Kaip tada jis elgėsi? Kaip elgėtės Jūs? kaip elgėsi jį supantys artimieji kai jis elgėsi geriau? Kas galėtų psikeist, kad bent kažkiek pagerėtų situacija?
Pabandyti galit pakeist situaciją, kiekvieną kart kai norėsis jį subart- apkabinkit, pasakykit koks jis Jums ypatingas, kaip jį mylite. Vietoj to, kad laisvą minutę išgertumėt kavos puodelį, pasiimkit jį už rankos ir dviese išeikit pasivaiksčiot, pažaist su kamuoliu, vakare pasekit jam pasaką, paglostykit. tik jūs ir jis. Akcentuokit tai ką jis gerai daro, o ką blogai daro- praleiskit pro akis.
Pagarbiai
Vika
Norėčiau ir aš jūsų konsultacijos, auginų sūnų, kuriam greit bus 8, ir vienerių dukrytę. Sūnus nuo pat mažens buvo jautrus ir draugiškas. Tačiau paskutiniu metu man su juo susitvarkyti darosi vis sunkiau, atrodo ir kalbamės ir dėmesio skiriu, tačiau pradėjo įžūliai meluoti. ir puikiai supranta, kad blogai daro, bet elgiasi taip pat. Visai neseniai neleidau važiuoti pas draugą, paaiškinau neleidimo priežastį atrodo suprato, bet vistiek išvažiavo. Po to žinoma barėmės, aiškinau kodėl taip negalima daryti, pažadėjo taip nesielgti, deja, po poros dienų pasikartojo tas pats. Labiausiai bijau, kad artėja vasara, kas gali nutikti jei užsimanys maudytis ir nepaklausęs iškeliaus. Ir dar pastebėjau, kad jei kas nutinka, paverkia užsidaręs tualete, o paklausus kas atsitiko, kodėl verkė atsako kad nieko. Bandau spėliot, bet tada visai nesikalba.