Mano mažajai dabar trys metai, jei ji ko nors užsimano bando tai gauti bet kokiu būdu;rėkia trypia kojomis,o jei neišeina tai tol klyks kol dažniausiai apsivemia.Net nebežinau kaip reaguoti stengiuosi nukreipti dėmesį arba išvis į ją nekreipiu dėmesio,bet tai jau darosi nebevaldoma. Darželyje tas pas jei ji ką sugalvoją,suorganizuoja vaikus ir tie daro ką ji sako ,o jei ne tai labai supyksta.Patarkite, kaip išvengti tokiu situacijų
aciu REDVELVET u nuomone,bet patikek su ja tikrai uzsiimu,mokinu ja daryti puokstes,visad einam pasivaiksciot i lauka,kartu siuvam lelytems drabuzeliu,net kai kepu pyragus ar darau kokius koldunus,tai visad leidu jai paminkyti ir maisyti tesla,kiekviena diena mes mokinames dainuoti ir taisiklingai tarti zodziu,bet tai vyksta labai trumpai,nes ji nelabai turi kantrybes 😀 man tai atrodo kad jos toks elgesys,del jos tecio,kuris ja labai lepina ir daznai isvaziuodavo i uzsieni,o jis jai labai brangus
Pas mane buvo taipogi situacija :vaikas su "oziukais" norfoje. O rėkė dėl to kad norėjo jog isodintume i prekiu vezima kur sodinami maziukai iki 16 kg. Seniau veziojom kol svere tiek, o dabar kai 1m 14 cm ir sveria 18 kg nekisiu tokio logiskai ir sveikai mastant.
Na ir prasidejo, draskesi, koresi visaip, nekreipiau kad jis i ta vezima visom 4 kariasi, tada dejo, nudribo ant zemes, bliauna, grieciau staugia,...Norfoj visi tik ziuri, viena bobule kazkokia girdziu snibzda "Na ir motina, kaip sitais savo vaika rekina!" bet vistiek as toliau savo darau nekreipiu renku prekes, o sunus velkasi prisikabines prie ratu, vel su istreijom nugriuvo ant zemes. Ai galvoju pastauks praeis... o jis dejo, atsikelo regdamas pabego i kita puse parduotuves kaskur toliausiai... tai ka darysiu, lekiau ir as is paskos, o ka as galiu zinot, kas saus jo galvoj, jei namie su sitokiom isterijom man i sedimaja su dantim buvo ikandes...Dejo atbego kai nedaviau pries pietus saldainio ,nes geradare bobute (vyro mama) ji diena pries tai lepino saldumynais, tai vaikinas pagalvojo kad va siandien taipogi gaus saldainiu ir stovinciai is pykcio ikando....
skaiciau, kad vaikams buna 2-3 metu emociju krizes. kol manes tai nepaliete, sakiau, argi taip buna. deja, buna, mano vaikas neisimtis. artejant antrajam gimtadieniui oziai ir isterijos vis dazniau pradejo lankytis. suprantu, jam sunku, negali, nemoka issakyti, kas yra, ko nori, pirma karta parduotuveje iskele isterija, buvo tikrai nejauku, kai vaikas rekia garsiau uz muzika, bet laikiausi ir jam nenusileidau, tiesiog snekinau, raminau, leidau issirekti, buvo keletas minuciu tylos. kai uzeina pykcio bangeles bamdome tyliai ir ramiai reaguoti, nes pastebejau, kad jis stebi mus, jei nekreipiam demesio, prieina ir i akis rekia, gal laukia, kad kazka sakysim ar darysim. bet kiek galedami tvardomes, jam pasidaro nebeidomu saukti i nutyla. ar bandome uzimti, dazniausiai ieskom "juoko kauliuku", tuomet uzmirsta, ko reke ir kad isvis reke.dar padeda, kai pasakom kazka naujo, ko jis nera girdejes ar uzmirses, tada suklusta ir klausosi. o manipuliuoti jie greitai ismoksta, todel niekada nesakau, gausi ta ir ta, jei darysi taip ir kitaip. tikiuosi, kaip nors iveiksime sita krize😀
Nesu nei psichologe, nei baigusi tam tikrus mokslus, esu mama, kuri kaip ir tu augina maza nenuorama 😀 Kiekvienai mamai duota dovana suprasti savo vaika, jausti ji. Juk mes net savotiskai skaitom ju mintis, is zvilksnio suprantam , kai jie nori kazka iskresti ar ilysti ten kur negalima. Tokie mazi vaikai dar nemoka valdyti savu jausmu, viska daro is visos sirdutes, tiek kiek turi jegu.. oziuojasi taip pat. Tikrai nesutikciau, kad reikia i tai nekreipti demesio, gal butent to demesio ji reikalauja, gal jauciasi nesaugiai naujoje aplinkoje. Ir demesi nukreipineti reikia ne saldainiais ar filmukais, o kazkokia veikla, tavo ir dukrytes veikla, nes kazkodel is tavo pasakojimo man pasirode, kad butent taves jai dabar labai reikia😉
nu taip,esu labai pasimetus......
nu jo cia taip galima ir fobijas vaikui ivaryti...
guldydavau ir i savo lova ir i jos lovyte. kai suviniodavau i kaldra,ji dar labiau susinervindavo,viena kart galojau kad vaiko neteksiu,nes kokio minute oro neikvepe,visa pamelusi buvo,ir iki siol nemegsta buti uzklotai,tik kai uzmiega ja uzkloju, o kai guldydavau i lovyte,pamastyti ka daro,tai nebeidavo ten miegoti,jai turbut lovyte atrode kaip bausme. taip pat bandydavau nukreipti demesi ir duodavau koki saldaini ar ijungdavau animacinius filmukus,bet ji tuom pradejo manipuliuoti
tai imk ne i glebi ,o ant lovos suvyniavus pagulsyk... ardysis,kol jegu neteks,bent jau nesusizeis... net nzn ka cia daugiau patarti,o jau musti tai tikrai neverta agresija gimdo dar didesni ituzi
jau esu taip bandziusi,seniau ir dwemesio nekreipdavau,ir paimdavau i klebi kad nesidauzytu,kartais net man su galva lupa praskeldavo,net esu ir per uzpakali dauzus,bet pastebejau kad nuo to ji dar labiau maistaudavo,buvau pati pasiuvus is paralono stora raisti,bet ji sudraske. neurologe ir raminamuju buvo israsius,bet nuo ju ji dar labiau draskesi,ejome ir i masazus,raumenukus atpalaiduoti,bet ir tas nepadejo.esu labai puolus i nevilti,net pas psihologus lankiausi
salma nupirk 😀 jei rimtai tai kazkur maciau toki patarima,kad nesusizeistu... gi smegenis atmus jei tvoja is visu jegu ... arba ,per isterija neleisk dauzytis suvyniok i paklode ir laikyk,kol tas siustas praeis,man niekas baisiau neatrodo,kai vaikas dauzo galva i siena ar grindis...
perskaicius apie jusu vaiku oziukus,pradejau jums labai pavydeti. mano mergytei 2,4 metai,nuo metu jos isterijos prasideda ne tik nuo verkimo iki melynumo,bet ir galvos dauzymu. kol vyras buvo uzsienyje,buvau ja atpratinus nuo siu oziu,bet kai mes isvykome pas ji,dukrytes elgesys tapo nevaldomas,del menkiausio niekniekio ji cypia nezmonisku garsu r dauzo savo galva kiek tik turi jegu. labai baiminuosi del jos sveikatos,todel kreipiuosi i jus pagalbos. nors ir daug ka esu isbandzius,bet gal dar yra kokiu budu sustabdyti tikiam jos poelgiui
mano dukryte kartais tiek isirekia kad net oro keliolika sekundziu neikvepia,baisu ziuret ir nzn kaip su ja susitvarkyt.pamelsta arba pabala,po to vel praeina...
pas mus isterijos buna vakare, norim ismokyti, kad pati viena uzmigtu savo kambary, o ta klykia tokiu balsu, kad atrodo mes ja ten lupam ne tas zodis 😕 ir niekas nepadeda ☹
Labai patariu visoms mamytems paskaityti John Gray knyga "Vaikai kile is dangaus", super , padeda mokintis valdyti ir bendrauti ir su vaikais, ir musu mylimaisiais. Man ja patare paskaityti vyro pussesere, labai sauni moteris
o mano vyrui kaip uzeina viena diena dirba tvarkosi kaip isprotejas kita tik ant sofos ir tesedi arba prie kompo... na bet man atrodo kad nuo mazens vaikiukui reike sakyti kad pasiimtu ir i vieta pasidetu ka paime
simpatykeee> o kaip Jūsų partneris elgiasi? Apie jį irgi reikia šokinėti? Ar jis būna, kad pasako, kad tingi?
2 metai ne darbingumo amžius. Tegul kaupia jėgas 😀)))
nezinau kas mano sunui pasidare ar ji per daug lepinam bet juk vienintelis sunus nu bet tok tinginys jam virs 2 metu bet jei numeta ka nors ir jam nepaduosi verkia o jei paklausiu ko pats neina paiimti tai sako tyngiu
mano panelei irgi 3 metukai. Pasitaiko ir mums isterijų, bet, ačiū dievui, ne tokių baisių... Nekrenta ant žemės, nemėlynuoja. Parduotuvėje irgi susitariam. Jau žino, ką galima prašyti, ko ne. Pvz., Barnio neperku. Nors ji sako: Mama, žiūrėk, Barnis. Sakau: Nesveika valgyti. Tai ir neprašo daugiau. Dar mane nustebino dukters poelgis praėjusią savaitę. Buvom mudvi parduotuvėje, ji pasiėmė du gardumynus. Paprašiau, kad išsirinktų vieną iš dviejų, nes abiejų gardumynų nepirksiu. Tai be jokių ginčų vieną padėjo atgal į lentyną, o kitą gardumyną nupirkau😀
na musu taip pat neaplenke sis etapas isteriju, nebera ka pasakot kaip elgias, viskas panasiai kaip ir jums mamytes...kartais stengiuos nekreipt demesio, kartais tiesiog paimu ant ranku ir namo
as nea..palieku gulinti parduotuveje ir einu..atsikelia ir atbega..
rekt retai rekia parduotuveje..bet megejas keturiomis sliauziot po rubu parduotuves, pasislept..o buna ir nukrenta..arba tiesiog rekia ..nekreipiu demesio visiskai, kaip kad jo nebutu..
men tai parduotuveje pro cipsus negalim parvaziuoti 😀 tai kaukia iki nukritimo ir kas bjauriausia tai kokio sausainio neikisi meta ant zemes iskart 😀bet nekreipiu demesio,vaziuoju sau toliau ir paraeina 😉
aciu Dievui, mums kol kas tokia problema neegzistuoja. i parduotuve eidami visada turime pasieme kazko valgomo is namu, o jei jis klausia prie saldainiu, kas cia, sakau, kad fui, nevalgome, nes tokiu dalyku nemegstame ir jam tai veikia😀 tik nezinau, kiek ilgai, bet dabar jis zino, kas ten prie kasu padeda ir pats sako fui fui😀
Laba diena.
Vaikšto Tomas parduotuvėj su mama. Ji nuperka jam saldainį. vieną kartą, kita, trečią. Ketvirtą kartą mama neperka, penktą nuperka, šeštą neperka. Tomas sako "aš noriu saldainio", mama sako "Tomuti, aš neturiu pinigėliu. negaliu tau nupirkt saldainio". "Mamyte, bet aš labai noriu saldainiuko, labai prašau nupirk man saldainį.." Mamos širdelė neišlaiko ir ji nuperka saldainiuką.
Ką išmoko mama: nieko
Ką išmoko Tomas: kai mama sako, kad nepirks saldainio dar nereiškia, kad ji jo nepirks. Reikia tik jos paprašyti.
Kitą kartą Tomas išmoks, kad jei prašymai neveikia reikia apsiverkt, ilgai verkt, krist ant žemės vaidint mirtį, vemt, kandžiotis... vistiek nupirks...
Ką turi išmokt mama: Kaip jau kažkur minėjau vaikui būtinos griežtos ribos ir taisyklės, tam kad jis jaustūsi saugus. Jei pasakėt kad negalima, nereikia, nepirksit- laikykitės duoto žodžio.
Kaip elgtis isterijos metu: priimkit tą isteriją kaip pamoką sau ir vaikui. Jis žiūri jums į akis ir verkia. Reikalauja. Laimėti gali tik vienas iš Jūsų, o vaiko labui būtų geriau jei laimėtumėt šią kovą Jūs. Atsitraukit, palikit vieną (jei tai įmanoma). Pasakykit " jei tu dabar nori paverkti- tai verk aš einu į kitą kambarį, jei norėsi pakalbėt- ateik, aš tavęs lauksiu" dažnai tokiu atveju vaikai dar kurį laiką paverkia po to prieina prie durų, bet jų neatidaro (taip jie elgiasi, kad jūs tikrai girdėtumėt ir pasiduotumėt). Palaukit- tegul bent praveria duris pirma vaikas. vėliau galima apsikabint ir paguost. Jei tai vyksta tarp žmonių- nieko tokio tegul rėkia, tik jūs turit parodyt kad jūs visiškai abejinga, nesulaukęs Jūsų reakcijos mažylis nurims.
kiek truks isterija? Čia jau priklauso nuo to, kiek pamokų yra išmokęs Tomas. Kuo daugiau tuo ilgiau ji truks.
Ypatingai retais atvejais kai vaikas pradeda rėkt be balso ir pabąla odelė aplink lūpas arba pamėlynuoja lūpos, jau reikia vaiką imt ir vest po "šaltu dušu". Apiprauskite veidelį šaltu vandeniu, duokit atsigert vandenuko.
geras klausimas saldainiuxe,ir man tai aktualu.bus pravartu perskaityti vikos komentara.
Mano mažajai dabar trys metai, jei ji ko nors užsimano bando tai gauti bet kokiu būdu;rėkia trypia kojomis,o jei neišeina tai tol klyks kol dažniausiai apsivemia.Net nebežinau kaip reaguoti stengiuosi nukreipti dėmesį arba išvis į ją nekreipiu dėmesio,bet tai jau darosi nebevaldoma.
Darželyje tas pas jei ji ką sugalvoją,suorganizuoja vaikus ir tie daro ką ji sako ,o jei ne tai labai supyksta.Patarkite, kaip išvengti tokiu situacijų