Mano dukrelei jau trys su puse metukų. Ji rami mergaitė,moka žaisti ir viena. Kūdikystėje gana jautriai reaguodavo i stiprų garsą(pvz.sienos gręžimą), krūpteldavo nuo kitų žmonių staigaus judesio. Kai pradėjau eiti į darbą,(dukrelei buvo trys metukai)buvo atsiradusi labai didelė baimė,bijojo net pereiti per koridorių į virtuvę.Kai koridoriuje rengdavau ją,ji baimingai dairydavosi į šalis Kas ją gasdino,ji nesakė.Visaip gražiai bandžiau išklaust. Suverčiau bėdą šitos baimės priežasčiai- mūsų išsiskyrimams,kai pradėjau eiti į darbą. Vedžiau dukrelę pas vaikų gydytoją,patarė palaukti,gal praeis. Pora savaičių girdžiau "Sedatif" Tos paniškos baimės atsitraukė,bet vis dar liko baimė judantiems, triukšmingiems žaislams. Jeigu kas nors tokį žaislą prie jos neša,dukrelė ima spiegti,verkti ir lipa ant manęs. Nuo rugsėjo mėnesio ji pradės lankyti darželį. Jeigu ten bus tokių žaislų,ką reiks daryti??? O vaikai tuoj pajaučia,kas ir kaip,ims tyčia ją gasdinti.... Skaičiau internete apie įvairias vaikų baimes,bet baimės žaislams neaptikau.Tiesa,kai ji buvo maža,buvo labai išsigandusi padovanoto garsiai užgrojusio žaislinio krokodilo,gal būt-tai baimės šaknys,bet praėjo nemažai laiko. Kaip gelbėtis?.......
ACIU! dar teks nugalet baime garsiai grojantiems ir sokantiems zaislams 😀 Kai jie nejuda,jai drasiau,bet kai ima sokti,kraipytis ir groti,tada jau beveik neina nuraminti-kazkokia paniska baime....
Laba diena,
Matau, kad problema išsisprendė 😀
Na neveltui, vaikams o ypatingai mažiems reikia dovanot tinkamus žaislus, kad vėliau taip ir nenutiktų. Jūs teisi, jūsų meraitė baimę turėjo greičiausiai dėl, to, kad mažytė išsigando.
nu va kaip smagu.tik nereikia visko is karto.po truputuka,kad neissigastu.kiekviena diena istrauk po biski ir taip pratink.manau viskas susitvarkys eglute😀
Nu,zinok,"mergaite6",dabar tiesiu taikymu nuejau ir isemiau is spintos ta paslepta krokodila.Mano dukryte ziurejo,kas cia bus,o as pirmiausia ta krokodila pabuciavau,paglosciau ir pasakiau:oi,koks geras krokodilas,imkim ir paglostykim ji" Ir mano dukrele mielai ji paeme,priglaude prie saves ir pasake: "myliu" 😃 Nu faina! Dabar klausia ar yra batarejos? 😃 Nuraminau,kad nera,tai paklause,kodel nera...... 😀 Na,tai dziaugiuosi dabar siuo laimejimu 😃 ACIU dar karta! 😀
.taviske tikra saunuole ir l grazi mergyte😀
Na,gal ir teisybe sakai Mergaite6. Manoji taip pat bijojo siurblio,bet kai isitikino,kad jis nieko blogo nedaro,tai dabar ir rankyte kisa prie jo ijungto straublio. Su tuo nelemtu krokodilu ji zaide,kai buvo isimtos batarejos,veliau ir isjungto kazkodel eme bijoti.Bet dabar vis paklausia,kur krokodilas.Kai pasakau,kad duosiu jai,tai ji nesutinka.Na,bet bandysiu irodyt jai,kad jis nepavojingas.Turbut taip ir reikia nugalet baimes. ACIUKAS! 😀
as pamenu mano darzelyje buvo mergaite,kuri l bijojo siurblio.kai siurbdavau.net klygdama uzlipdavo ant sofos arba pasislepdavo.tai as po truputi vis ta siurbli issitraukdavau.toliau nuo mergaites,kad dar labiau neisgasdint.kiti vaikai prieidavo stebedavo.zaisdavo net.o mergaite stebedavo is sono.po kiek laiko ji ir po truputi pradejo eiti paziureti ka mes darom.,jai buvo smalsu.taip ji ir priprato prie to siurblio.daugiau niekada nebebijodavo. as dirbu aukletoja darzelyje.
o gal eglute kaip tik neslepk tu zaisliuku.o po biskuti pratink,kad jie nera baisus.pati paimk juos,zaisk,tegul mazoji mato is salies,kad tie zaisliukai nieko blogo nedaro.gal po truputi mazoji isidrasins ir nores pazaisti kartu su tavimi😀 slepdama nieko neisspresi.ji tik labiau bijos pamaciusi juos kitoje aplinkoje.
Bijau,kad nebutu rimtos psichologines problemos..........Buna,kad ir uzmirstu,jog ji turi sita baime,nes namie tokius zaislus esame suslepe. Bet uztenka,kad ji susitiktu toki zaisla kitur ir vel islenda si problema. O jau kai ima bijoti,tai ir paprastas mazas zaisliukas tada ja gasdina.....
mano irgi bijojo grojancio ir sokancio suns 😉 o dabar pati jungiasi ir juokdamasi soka 😃
Aš manau, kad visi tokio amžiaus vaikai ko nors bijo... ir tai visai normalu., na aš taip manau, nors ka aš išvis žinau 😃 Tikėkimės išaugs... O ir į darželį kai pradės eiti, susiras naujų draugų, matys kad jie nebijo, gal ir ji pripras, nebebijos 😀
Mano dukrelei jau trys su puse metukų. Ji rami mergaitė,moka žaisti ir viena. Kūdikystėje gana jautriai reaguodavo i stiprų garsą(pvz.sienos gręžimą), krūpteldavo nuo kitų žmonių staigaus judesio. Kai pradėjau eiti į darbą,(dukrelei buvo trys metukai)buvo atsiradusi labai didelė baimė,bijojo net pereiti per koridorių į virtuvę.Kai koridoriuje rengdavau ją,ji baimingai dairydavosi į šalis Kas ją gasdino,ji nesakė.Visaip gražiai bandžiau išklaust. Suverčiau bėdą šitos baimės priežasčiai- mūsų išsiskyrimams,kai pradėjau eiti į darbą. Vedžiau dukrelę pas vaikų gydytoją,patarė palaukti,gal praeis. Pora savaičių girdžiau "Sedatif" Tos paniškos baimės atsitraukė,bet vis dar liko baimė judantiems, triukšmingiems žaislams. Jeigu kas nors tokį žaislą prie jos neša,dukrelė ima spiegti,verkti ir lipa ant manęs. Nuo rugsėjo mėnesio ji pradės lankyti darželį. Jeigu ten bus tokių žaislų,ką reiks daryti??? O vaikai tuoj pajaučia,kas ir kaip,ims tyčia ją gasdinti....
Skaičiau internete apie įvairias vaikų baimes,bet baimės žaislams neaptikau.Tiesa,kai ji buvo maža,buvo labai išsigandusi padovanoto garsiai užgrojusio žaislinio krokodilo,gal būt-tai baimės šaknys,bet praėjo nemažai laiko. Kaip gelbėtis?.......