taip buvo anksciau. kad daugiau pykomes su vyru, ir tiek prie vaiko kad jis viska girdejo ir mate mus besibarancius. zinau kad blogai tai daryt prie vaiko, bet neisejo.baremes su vyru del nieku, kad jis nepadeda man su vaiku, kad nieko nepadeda namuose o ka daro tai ir palieka betvarke, nesugeba susitvarkyt, pareina is darbo ir prie kompo zaisti. tai aisku budavau pikta, ir jei vaikas padarydavo kokia skada apibardavau ji del to, vienu metu net ismetiau is virtuves ji ir sunus aisku verke. mano vaikas labai neklauso, sakai jam negalima, neimk, nelisk ant stalo kas padeta viska bando imt. staltieses nutraukia su viskuo, kad ji dominati daikta paimtu, aisku nesulaikau pykcio ir gauna per pirstukus, kartais per pirde.nenoriu ant sunaus issiliet.kaip neprarast kantrybes su juo, kad susipykus su vyru mano sunus nenukentetu. aisku padarau, o paskui pati gailiuosi ir verkiu su sunum
nu mazvaikiai,kitaip nepavadinsi,jei labiau rupi kompas,o ne zmona ir vaikas........bet turbut tokie buvo ir pries sukuriant seima.... 😉
sveika arnutis,mano beda tokia kaip ir tavo ☹ vyras prie kompo,o man visi buities darbai tenka plius vaikas plius du suny,jauciuosi tragiskai daug pykstames,visad sakiau vyrui kad kai pasigimdysiu vaikas niekada nematys musu barniu!deja deja deja...vaikas mato kaip as saukiu ant vyro o jis atgal ant manes 😥 ant maziuko taipogi saukiu daug uz jo isdaigas bet visa laime nemusu!nu bun kad gaun i uzpakali bet tik zaidimu forma! dar stengiuosi daugiau su vyru susipykusi ne ant vaiko issilieti o tiesiog kaiptik su juio pazaisti pabuti,kad vyras pavydetu jog as va smagiai zaidziu su vaiku,net krykstauja jis kai ji juokinu 😀 zinoma ne visad taip pavyksta...kol nescia buvau asaru buvo belekiek,beveik kas antra nakti verkdavau atsigulusi i lova(vyras naktim taipoigi sedi prie pc) bet po gimdymo labai retai pradejau verkti,nes po maziuko pakeiciau mastyma!vyrai neverti musu asaru!
aisku dekui jums. na sis pirmas nestumas buvo labai lengvas, nei pykino ir labi lngvai isvaiksciojau,tik kad buvo dideliu barniu jo metu. jei ir antras legvas butu tai labai noriu mergaites.tik po cp reikia palaukt
Na, jei jau taip 5vyksta, kad vaikas gauna tai bausmė turi likti bausme. Negalima viena ranka mušti, o kita glostyt. Pralaukit kažkurį laiko tarpą tada apsikabinkit, nuraminkit ir paaiškinkit kas čia įvyko ir už ką. Dar svarbu nepult myluot, kad vaikas nepagalvotų, kad blogas elgesys- gera priemonė dėmesį gaut.
O dėl savo jautrumo, tai taip, organizmas moterį išsunkia iki galo. Dėl padidėjusio hormonų kiekio nėštumo metu padidėja jautrumas. Hormonų kiekis padidėja labai smarkiai. Organizmas vos ne vos prisitaikės, turi vėl staigiai keisti hormonų kiekį, nes vos pagimdžius hormonų kiekis automatiškai staigiai krinta. Dėl to pagimdžiusias kamuoja liūdesys, depresija, kartais, labai retais atvejai psichozės.Jei mamytė maitina- vėl keičias hormonų kiekis, jei bando nustot žindyt- vėl. Žodžiu moters organizmas labai sudėtingas aparatas, o pati blogiausia žinia, kad su tuo aparatu tenka mums gyvent 😀
Aišku yra ir geresnių naujienų: pvz kitas nėštumas ir po gimdyvinis laikotarpis bus daug lengviau išgyvenamas 😉
Pagarbiai
Psichologė Vika
jei vaikas kaska padaro ir del to gauna, paskui verkdamas glaudziasi prie manes ar reikia ji glostyti ar paimt ant ranku, ar tiesiog suprastu uz ka gavo. toks padykes jis, viska ima jei ka pasidedi ant stalo, kuris yra zemas ir jis gali pasiekti. del to gauna per pirstukus ar pasakau kad negalima bet jis apsisuka ir toliau savo daro. anksciau pries kuri laika jis apverte dubeneli su karstu sultiniu ir apsidegino rankute tik aciu dievui kad nelabai ir ne ant veiduko. dar vel ziuriu kad ko nepasidarytu.
o vyras anksciau taip nezaisdavo kompu, tik labiau po vestuviu kai tapau nescia ir musu seimoj prasidejo barniai.na o del pokalbi abieju tai mes daug kartu bandem, bet po nestumo na ir per ji, tapau labai jautri ir jei pradedavom kalbet iskart asaros akyse, o jis ko cia bliauni? ji dar labiau nervino, tad jis nuejes zaisdavo. noreciau su juo issikalbet, gal visai gerai butu rasyt laiska ir jame viska issakyt kaipir jus saket.
Arnuti,
Teisingai, kai vaikas gauna tai natūralu, kad ir prašosi pas Jus, nes nesupranta kas atsitiko. Jis tik supranta, kad arba Jis labai negeras, o būti negeram prilygsta katastrofai, nes negerų žmonių niekas nemyli, neglaudžia ir nemyluoja. Dėl to ir ieško tada patvirtinimo, kad Jūs jį vis dar mylit. Nesvarbu pasakys, ką norit išgirst (kartais net nesuprasdamas už ką atsiprašo) svarbu, kad mama mylėtų ir tai patvirtintų-paglostytų, paguostų.
Svarbu kritikuoti ne vaiką o elgesį. Yra didelis skirtumas tarp: "mantas negeras berniukas, nes mušasi" ir "mantai, tu labai negražiai pasielgei. Negalima muštis." Pirmu atveju ant Manto antspaudas uždėtas- jis negeras ir viskas, o antru- negeras jo elgesys, kurį galima keisti. Arba galima net paskatinti barant: "žinai, Mantai aš tave labai myliu, bet pykstu, kai tu taip elgiesi". Mantas nenori, kad mama pyktų.
Na, bet aš čia nukrypau šiek tiek nuo temos...
O dėl Jūsų ir Jūsų vyro, tai kadangi ir prieš vaikiuką jo aistra buvo žaidimai, kodėl dabar turėtų viskas pasikeist? Taip, Jūs gal būt daugiau stengiatės ir aukojat, bet Jūs moteris. Kartais padeda išsikalbėjimas su mylimu žmogumi, jei esat liberali pora, galit parašyt vienas kitam laišką. Pradėkit vardindami dalykus, kurių negalit vienas kitame pakęst (pvz 5 dalykai), lygiai tiek pat dalykų, kurie erzina, tiek pat dalykų, kuriuos norėtumet pakeist ir 5 dalykai už ką labiausiai pasaulyje mylit. Tik būtinai rašykit pradėdami būtent tokia tvarka, o ne atvirkščiai.
Laiško rašymas geras dalykas jau vien dėl to, kad Jūsų niekas nepertrauks ir galima išliet savo mintis.
Pagarbiai
Psichologė Vika
p.s. Esate labai laimingas žmogus turit sveiką vaiką ir mylimą vyrą, turbūt egzistuoja ne vienas milijonas moterų pasaulyje mielai pasikeisiančių su jumis vietą... 😀
mano vyresnelis isiunciamas i savo kambari, kai uzeina jam piktumai😀 pasakau,kai nusiraminsi, ateik,pakalbesim...tada ateina nsuiramines, apsikalbam, atsipraso..😀
mano vyrui 29metai, anksciau dar kai nescia buvau tai istisai tik pareina namo ir iskart seda zaist, taip iki isnaktu, paskui ryte dar pries darba, tai buvo baisus kivircai, pykomes del visko, nepadejo nei buityje, nei su tvarkymusi. kai jau turejau sunu, vel tas pats buvo, nesakau padejo kiek jis, kai daugiau pasakai kad eitu prie vaiko jam ka padaryt. as tokia arsi buvau tai del visko pykau, del daikto ne ten padeto, indu neisplautu, tvarkymo namuose, dar vaika priziuret. galiausiai pykomes kol dar jau daugiau padeda, nesakau po darbo buna pavarges, bet daug ko ir neprasau. tik savaitgaliais daugiausiai.
mano sunui 1 metai ir 5 men. rasiau ne del nusiraminimo, tiesiog nenoriu savo sukaupto pykcio isliet ant vaiko, ir nenoriu kad jis daugiau kentetu, nes kai gauna tai verkdamas prasosi pas mane, gal tikrai mano ka blogai ka padare ar jis kaltas.
Mes irgi,jei musu dukrele ima rodyti "ozius",tai pasiulome paciai eiti i kita kambari ,ar isvedame i kita kambari,kad pasedetu ir pagalvotu,ar gerai elgiasi. 😀
tai jau tikrai,maniau tokiu vyru nebera..
kad vyras nepadeda,tikrai uzjauciu tave,nes vienai yra be galo sunku vezt visa buities ir vaiko prieziuros nasta.Kiek vyrui metu,kad jis seimos gyvenima iskeicia i zaidimus? bet cia,ko gera ,sunkiai ji paveiksi. Bent jau bandyk suskirstyt pareigas,kad jam ateity nebereiktu sakyti,ka jis turi padaryti seimoje. vaiko auklejime reikia tureti be galo daug kantrybes,bet deja,kartais jos ir pritruksta...Esu save suvaldziusi tiesiog islaukimu,kalbejimu su vaiku ramiu tonu,nors ir norejosi uzkaukt zveries balsu. Veliau tik dziaugdavausi,kad sugebejau susivaldyti.Tai pergale pries save pati. Jei jausi,kad uzverda pyktis,bent jau pradziai kelis kart ikvepk giliai,atsisesk,uzsidenk rankomis veida,daznai vaikai teigiamai i tai sureaguoja. Esu kelis kart ir is kambario isejusi,kad apsiraminciau ir grizciau pas vaika jau ramesne. Sekmes!
Laba diena,
Arnuti> gaila, kad nepasakėt kiek jūsų mažyliui laiko...
Pirmiausiai tai norėčiau pakalbėt apie, mano nuomone, klaidingą nuomonę, ka vaikai negali matyti kaip tėvai pykstas. Vaikas augdamas perima socialinius vaidmenis. Išmoksta kaip reikia su kuo bendraut ir kaip elgtis. Jei vaikas nemato kaip tėvai pykstasi ilgainiui jis pradeda galvot, kad tėvai niekada nesipyksta. Toks vaikas užaugs, turės kažkokius santykius ir kaip ir kiekvienuose santykiuose ateis laikas konfliktuoti, o toks vaikas nemokės nei pyktis nei bartis nei nesupras kas čia, ko čia ir kam čia, norės pabrukęs uodegą sprukt į kitą kambarį. Taikytis toks vaikas irgi greičiausiai nemokės. Nereikia nei prie vaiko nei ne prie vaiko rėkauti iki pamėlynavimo ar lėkščių daužyt, ar necenzūriniais žodžiais vadintis, bet jei jūsų konfliktas normalus tai manau vaikui jį pamatyt yra sveika net. Kitas svarbus dalykas. Vaikai turbūt labiausiai skirias nuo suaugusių tuo, jog jie visada kaltina save (o suaugusieji kitus arba aplinka 😀 ) todėl jei jau vaikui tenka išgirsti kaip mamytė su tėveliu pykstasi paaiškinkit vaikui "žinai , Tomuk, aš labai tave myliu, bet man labai skauda širdelę ir aš pykstu ant tėvelio, nes jis jau antrą dieną neišneša šiūkšlių. Man atrodo kad jis manęs negirdi. Dėl to aš ant jo pykstu. Ateik, duok man bučkį ir apkabink, tai gal tada mažiau man širdelę skaudės, nes aš tave labai myliu". Viskas vaikas ramus - susipykot ne dėl jo ir jis nekaltas.Jis jaučiasi toliau saugus.
Kitas dalykas, kuri man tikriausiai labiausiai nepatiko kaip Jūs pati pateikiat problemą. Taip, žinau elgiuosi netinkamai duodama vaikui per "pirdę" ar nagučius, bet nesusilaikau. Jūs mama- Jūs jam pats pats pats artimiausias, mylimiausias, reikalingiausias žmogus. Jūs jo saugumo garantas, mūro siena, švelnumo įsikūnijimas. Niekas kitas net ir Jūsų vyras "nedaduos" (jei taip galima sakyt) tai ko pagailėsit savo vaikui. Jūs pati puikiai suprantat, kad elgiatės netinkamai ir tikiuosi, kad rašot ne nusiraminimo ieškodama.
Kur rast kantrybės?
1. Konfliktinė situacija. Nueikit į tualetą, suskaičiuokit iki 10 misisipiu, nei vienos nepraleisdama. misisipė1, misisipė2, misisipė3....
2. Bausdama nepraraskit savitvardos, neišsiduokit, kad jūs susinervinot. Galit pasakyt kaip jaučiatės. Aš pykstu, nes tu manęs neklausai.
3. Bauskit ne fizinėmis bausmėmis. Ištikro prie jų reikia priprast, nes mes buvome auklėjami kitaip (bent didžioji dalis mūsų).
Nefizinės bausmės:
1. Jei po savęs nesusitvarkysi žaisliukų, žaisliukai išeis. (jei vaikas nueina miegot nesusitvarkės žaislų, visus sudėkit į maiša ir paslėpkit kai atsikelspasakykit." tu žaisliukais nesirūpinai, dėl to jie išėjo. Aš gi tau sakiau, kas susitvarkytum žaisliukus." Žaislus grąžinkite po tam tikro laiko tarpo. pvz. savaitės)
2.Jei vaikas rodo ožiukus pravartu turėt vietą, kuri būtų skirta nusiamint. Pvz. pas mus namuose ta vieta yra laiptai. Kai vaikas ožiuojas ar neklauso nutraukiama jo vaikla ir jis paprasčiausiai išvedamas iš kambario ant laiptų pasėdėt. " kai nusiraminsi ateik ir pakalbėsim".
Nefizinės bausmės ištikro efektyvios, vaikai greičiau supranta kas ne taip, už ką. Jiems nekyla tokių jausmų, kad jie yra skriaudžiami ar mušami, kitas pliusas- jūs nepanaudojat jėgos ir jūsų negraužia sąžinė.
Labai svarbu su vaiku elgtis pagarbiai ir oriai. net ir konfliktinėse situacijose. taip ugdome jo orumą, savivertę ir pagarbą. Ne tik sau, bet ir kitiems. Taip turit elgtis ne tik Jūs bet ir visi kas bandrauja su vaiku. Vaikas tarsi augalas- kuo laistysime, kaip prižiūrėsime tokius vaisius ir turėsime. Amžinai jo čiūčiuot ir myluot nereikės. Dar pora meteliuų, kurie greit pralėks ir nepagausit prisiglaust 😀.
jai jums nesunku surašykit savo kasdienius darbus, kuriuos turit nuveikt. kas jus labiausiai vargina ir džiugina kasdien,.
Pagarbiai
Psichologė Vika
P.S. Padarykit savo vaiką laimingą šiandien, ir jis bus laimingas dar bent 20 metų vien tik tai prisimindamas....
arnuti,vaikas lb jaucia tevu pykti ir itampa.kai judu pykstaues,jis gali pamanyti,kad jis kazka ne taip padare,ir del jusu barniu kaltas jis..su vyru siulyciau kalbetis,kai negirdi vaikas.gali ji palikti seneliams,sesei ar broliui.o jei as pajuntu,kad esu irzli pries griztant vyrui isgeriu ramevalo,gudobeles ar kt lasiuku.ir tampu rami..svarbiausia rasti ramybe paciai su savimi,o tada bus ramiau aiskintis ir su vyru.
taip buvo anksciau. kad daugiau pykomes su vyru, ir tiek prie vaiko kad jis viska girdejo ir mate mus besibarancius. zinau kad blogai tai daryt prie vaiko, bet neisejo.baremes su vyru del nieku, kad jis nepadeda man su vaiku, kad nieko nepadeda namuose o ka daro tai ir palieka betvarke, nesugeba susitvarkyt, pareina is darbo ir prie kompo zaisti. tai aisku budavau pikta, ir jei vaikas padarydavo kokia skada apibardavau ji del to, vienu metu net ismetiau is virtuves ji ir sunus aisku verke. mano vaikas labai neklauso, sakai jam negalima, neimk, nelisk ant stalo kas padeta viska bando imt. staltieses nutraukia su viskuo, kad ji dominati daikta paimtu, aisku nesulaikau pykcio ir gauna per pirstukus, kartais per pirde.nenoriu ant sunaus issiliet.kaip neprarast kantrybes su juo, kad susipykus su vyru mano sunus nenukentetu. aisku padarau, o paskui pati gailiuosi ir verkiu su sunum