Sveikos mamytes.. Norisi jau kartais galvą į siena mūryti.
Prieš gerą savaitę atsisveikinom su čiulptuku (Mūsų mergytei 2 m 3mėn). Važiavom į kaimą ir tą daikčiuką atidavėm šuniukui. Atrodo viskas gerai, Mažylė nuolat primina, kad ji atidavė Pūkiui tutuką, visi ją pagiriam, kad ji jau tokia didelė, šaunuolė. bet ką dabar daryti su jos atsiradusia agresija, pykčiu, klykimu.?Jei jau kas ne taip kaip ji nori, tai jau prasideda... tikrai gražiai, ramiai stengiuosi kalbėti jai, nuraminti, bet kartais kaip į sieną. tom akimirkom atrodo galėtų viskaą nusiaubti, sutrankyti. Gaila mažylės, kovoja ji su savo nerimu, skausmu, o man atrodo, kad nieko nebegaliu padėti, tik apkabinti. Baisiausia, kad nesugalvoju nusiraminimo būdų. Atrodo galėtų, vietoj to tutuko kokį kitą "draugą" susirast (žaisliuką, ar kt), bet niekas nevyksta. Pokaituką reikia eit miegot, tai šaukia "nenoriu nenoriu"... Šiek tiek pakalbu, paskaitau pasaką, paniūniuoju kol aprims, bet tik jau pasakau reik miegoti, vėl viskas iš naujo. šiandien, tiesą sakant, paskaičius pasakas, pasakiau, kad nenoriu būt su ožkyte, ir uždariau duris.. Užmigo po kokių 5 min.
žinot, mamytės, noriu jūsų patarimo, gal net paskatinimo, kad nenuleisčiau rankų ir neprarasčiau kantrybės. Gal jūs žinot kaip išmokint ar kokių paskatinimo būdų vaiko nusiraminimui, kad jis nereaguotų taip drąstiškai. gal reikia kaip užaist, kai jau prasideda "koncertas"..