Sveikos mielos mamytes ir busimos mamytes! Man 17 metu 18 bus vasario menesi ir as esu keblioje situacijoje... Nuo 14 metu daznai keliauju ir nuo tada pradejau gyventi siek tiek savarankiskai, zinoma kai grystu namo visada gyvenu su mama kuri visu pirma yra man drauge ir ja labai myliu, taigi kai buvau 15.5 metu susipazinau su vaikinu uzsienyje ir mes buvome geri draugai, taciau po daznu apsilankymu sioje sayje pajutau jog isimylejau i ji.. jau draugaujam su juo metus laiko pas ji gyvenu 6 menesiai, taciau neuzilgo vyksiu namo uzbaigti paskutiniu mokslo metu.. tik tiek kad vaikinas uz mane vyresnis 10 metu, mamai to nesakiau as sakiau jai jog jam 25 metai... suprantu ta meile isimyli ir regis nieko daugiau nereikia tai svarbiausia... taciau tik po paskutiniu 3 menesiu supraatau jog vien meiles neuztenka kad islaikyti puikius santkius... man truksta namu, vaikinas praso mokintis portugalu kalbos kad snekeciau su jo draugais ir seima kuri gyvena brazilijoje... bet tik dabar pradedu suprasti jog tai visiskai ne tai ko as noriu.. jau buvau pasiryzusi gryzimui namo ir issiskyrimui su juo nes begaliniai pykciai ir jo pavydas mane zudo jokio pasitikejimo ir jokios pagarbos man... jis nori jog sedeciau namie ir buciau jo namu seimininke nieko neveikciau... tai ne man... taciau dabar as laukiuosi... na bent jau man taip atrodo... menesiniu nera jau menuo ir lyg ir buvo pasirode bet tik viena diena ir negausiai, krutine skauda... emocijos liejas per krastus... net nebezinau ka man daryti... ar likti ir bandyti kurti seima ar gryzti namo pas mama(kuri pagimde mane budama 19) ir buti vienisai mamai nes cia jis atima visas galimybes besimegauti gyvenimu matyti draugus,savo seima... ka rinktumetes jus?
tagi like 2 savaites iki mano vaziavimo namo, is pradziu jaudinausi ir del vaikelio ir del vaikino... taciau paskutines 3 savaites labai dziaugiausi savo nestumu jau buvo 11 savaite jau pripratau su ta mintim jog vaikeli turesiu ir nesvarbu ar su vaikinu ar ne.... taciau vakar ivyko persileidymas... deja... dabar labai sunku
Parasyk butinai kaip sekasi
Grįžk pas mama. Pasikalbek su ja pati rašai ji tau, kaip drauge. Greičiausiai bus sunkus pokalbis tau ir mamai. Nemanau kad tau verta gadinti savo gyvenimo. Linkiu tvirtybės, sekmės tau viskas bus gerai.
labai tikiuosi kad viskas bus gerai...
Ismoksi megautis gyvenimu ir su vaiku😀 grizk pas mama
manau pas mamą ,mama tikrai supras ir padės ,juk pati sakei ,kad ji tau yra ir draugė , o koks gyvenimas bus su tokiu vaikinu kuris jau dabar nori uždaryti namie ,o kaip pati sakai ,tu visai ne to nori , ir visai nesvarbu ,viena ar su vaikeliu ,gyvenimas tik prasideda ,pasikalbėk su mama atvirai ir viskas bus gerai .Sėkmės 😉
opa situacija neispavydetinu. as tai bekciau. beja pati jauna pastojau daba turiu du vaikus. nors galejau neskubet dar o dziauktis jaunyste ir gyvenimu.