Nors esu Mamyčių kllube užsiregistravusi nuo pat portalo įsikūrimo, bet savo straipsniukų kol kas nesu dar įkėlusi, kol kas tik paskaitinėju naujienas, diskusijas, retkarčiais nedrąsiai, bet sudalyvauju ir pokalbiuose.
Tad ryžausi ir aš vieną kartą įkelti savo, kad ir liūdną straipsnelį apie gimdymą.
Tai, kad laukiuosi, sužinojau pasidariusi nėštumo testą, tad paskui užsiregistravau pas ginekologę, kuri man patvirtino, kad laukiuosi, išrašė siuntimą į ligoninę ultragarsui. Tad sekančią dieną tarsi ant sparnų nulekiu į ligoninę, kur man atlieka echoskopiją bei patvirtina, kad nėštumas 5 savaičių ir 5 dienų ir viskas - daugiau nieko apie tai nepasako, neparodo, kur širdis, kokio svorio.
Toliau lankausi pas gydytoją kas mėnesį. Sekanti echoskopija išrašoma 17 savaičių, tad jau šį kartą nulekiame kartu su vyru, kur pasako, kad laukiuosi dvynių ir su abejone pasako, kad lyg yra viena placenta, bet nepasako, kokie tai dvyniai: kiek placentų, kiek maišų, kokio svorio ar viskas gerai, kaip auga, kur, kaip vėliau internete perskaičiau, kad jau šituo laikotarpiu turi būti aišku, kokių dvynių laukiamasi, kaip jie vystosi ar nesuaugę, nes nuo to priklauso tolimesnė nėštumo eiga.
Toliau lankausi kas mėnesį, kraujo tyrimas buvo atliktas tik vieną kartą, o šlapimo tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu, jis buvo geras. Matuojamas spaudimas, sveriama ir pan. Kadangi visą laiką gerai jaučiausi, tai vis pagirdavo, kad su dvyniais mano puiki savijauta, nes dažniausiai su dvyniais būna visokių problemų.
Trečias ultragarso tyrimas atliekamas 21 savaitę, tada apie nėštumą irgi nieko daugiau nepasakoma, tylima ir viskas. Kai paklausiau, kokie dvyniai, kaip vystpsi, nieko konkrečiai nepasakoma. Bet aš ir toliau kaip kokia kvailelė gydytoja pasitikiu ir lankausi pas ją. Jokie tyrimai daugiau neatlikinėjami.
Nors kai skaitinėjau internete, kad mano dvyniai buvo MoMo, turi būti ypatinga priežiūra ir stebima dažnai ultragarsu, bet aš vis aklai ja pasitikėjau, skyriaus vedėja, galvojau, kad man bus viskas gerai, kad ji žino, ką daro ir nieko man blogo ir mano mažiukams neatsitiks. Kai klausdavau, koks bus gimdymas ir kada jis bus, tai man atsakydavo, kad niekuo nesiskiria nuo vieno vaikiuko gimdymo ir gimdysiu natūraliai.
Nors mano atveju Momo dvyniai nešiojami ir gimdomi atliekant CP iki 32 savaičių. Kitas viazitas - esant 34 sav. nėštumo, kur eschoskopija neišrašoma, tik spaudimas pamatuojamas, pasveriama ir viskas. Ketvirta echoskopija atliekama, kai man buvo 35 nėštumo savaitė, jau pasakė, kad man bus atliktas CP ir viskas vėl nepasakoma nieko apie dvynukus.
36 savaitę gydytoja pasakė, kad ateičiau kitą dieną į ligoninę, kur bus pasiklausoma tonų ir nusprendžiama, kada bus atlikta CP. Ateinu po kelių dienų į ligoninę, sakė, kad su širdies tonais viskas gerai ir nusprendžiama, kad CP bus atliekamas po keturių dienų. Laukiu su nekantrumu tos dienos, ruošiausi tai dienai su begaliniu nerimu ir tikėjau, kad mano angeliukams viskas yra gerai.
Tačiau po dviejų dienų vakare prasideda sąrėmiai, skubame į ligoninę. Paklausė širdies tonų bei pasakė, kad viskas gerai, aš ruošiama CP operacijai, aišku, nemalonus dalykas, bet viską galima iškęsti.
Netrukus pasigirsta pirmo vaikelio riksmas, bet jis nutyla. Matau, kaip supuola keletas žmonių baltais chalatais prie mano angelėlio ir jis gaivinamas. Kaip vėliau paaiškėjo, buvo prisirijęs vandenų, dar akušerė spėjo pasakyti, kad tai berniukas. Toliau laukiu su ilgesiu antro vaikučio, bet jai jį ištraukė, akušerė pasakė, kad jis nebegyvas.
Kaip vėliau paaiškėjo, jis jau kelios dienos buvo nebegyvas ir virkštelė apsivijusi aplink kaklą bei kojas. Kaip klausė tą dieną tonus, juk girdėjo abi širdis, o vienas iš dvynukų jau buvo nebegyvas. Kai klausė ir prieš kelias dienas tonus, gal jau tada buvo dar gyvas, bet kodėl dar papildomai nebuvo atlikta echoskopija, nes su dvyniais ji būtina dažna, o ypač su mano, nes mano atvejis buvo 1 iš 30000.
Prisiėmė ta ginekologė visą atsakomybę ir labai pro pirštus žiūrėjo į mano būklę, o dėl jos kaltės ant rankų supu tk vieną mažylį. Gal dėl to, kad visą nėštumą gerai jaučiausi, nė karto nevartojau jokių vaistų, nė karto negulėjau ligoninėje, o ji vis sakydavo - va kaip gerai jautiesi, juk su dvyniais dažniausiai būna problemų.
Tad prieš einant pas tokią ginekologę, vertėtų pasvarstyti, kam į rankas atiduodi ir patiki pačio brangiausio žmogaus gyvybę, geriau jau paaukoti daugiau pinigėlių ir gimdyti patikimesnėje vietoje nei Vilkaviškyje.

As pati siuo metu laukiuosi dvynuku. Kad laukiuosi dvieju nustate 6 nestumo savaite, nuo pat pradziu lankausi privaciai. Pirmine diagnoze buvo tokia pat kaip ir tavo - MoMo dvyniai. Maciau, kad echoskopijos metu gydytojos veidas tik isbalo, sako tokiu dvyniu as labiausiai ir bijau... Paaiskino viska kas ir kaip. Klausiu gydytojos, ar per jos praktika buvo tokio tipo dvyniu. "Taip, sako, buvo. Ir kaip viskas baigesi? Ivairiai, dazniausiai blogai
Taciau bet kokiu atveju tave privalejo operuoti 32 savaite. MoMo dvyniu ilgiau neleidzia nesioti. Tau privalejo suteikti visa informacija apie sita dvyniu tipa ir visas laukiancias rizikas. Daug ka privalejo, bet nepadare
Mano atveju po dvieju savaiciu patvirtino kita dvyniu tipa - MoBi. Mano dvynukai turi viena placenta, bet skirtingas vandens puslytes. Siuo metu esu 17-oje nestumo savaiteje ir tikuosi, kad viskas mums bus gerai... Nors ir su situo dvyniu tipu riziku yra begales...
Vilmenar, jei pas tave buvo tarp vaikuciu pertvara, tai pas tave buvo MoBi, ne MoMo tipo dvynukai. Nes tarp MoMo absoliuciai jokios pertvaros nera...
važiavau gimdyti su 8 cm atsidarymu 25 km, kad tik gimdyčiau ne Marijampolėje..
aišku,kad mes jį apdovanojame dviguba meile,bet kartais pagalvoju ar tikrai gerai darome ar nenukentės jis ateityje,nes dabar jam absoliučiai viskas leidžiama,kaip sakoma auginami ožiukai,o jau ir dabar parodo savo charakterį.