“Mamyčių klubo” narės Kūčių vakarą nepamiršta burtų

Stebuklingą Kūčių vakarą pildosi visi norai. Tai – stebuklingas vakaras, žinoma, tiems, kurie stebuklais tiki. O kaip buriasi mūsų klubo narės – sužinokime ir galbūt išbandykime tai savo namuose.

 Štai kokius Kūčių vakaro ir nakties burtus žinote ir savo šeimose išbandote jūs:

-Mes su kūčiukais žaisdavom. Į saują paimdavom kiek telpa kūčiukų, ir jei išpuola porinis skaičius, tie metai bus poringi, jei ne - tai neporingi. (deimante)

- Mes su sese būdamos dar panelėmis, užrašydavome ant lapukų patinkančių vaikinų vardus ir eidamos miegoti padėdavome po pagalve. Kalėdų rytą tik pabudus traukdavome kiekviena iš po savo pagalvės. Ir kokį vardą ištrauki, tas bus tavo išrinktasis. (vaiduleliux) 

- Aš esu išbandžiusi - prie lovos pasidedi vandens, o po pagalve – veidrodį. Ir tada naktį susapnuoji savo būsimąjį. Maža būdama labai tuo tikėjau. (indrexx)

- Mes po staltiese dedame šieną ir po vakarienės traukiam po šiaudą - kieno šiaudas ilgiausias, tas turtingai ir ilgai gyvens. (lafe)  

-Kiekvienoje šeimoje skirtingos tradicijos. Mūsų šeimoje Kūčių dieną daug dirbame, valomės, tvarkomės, vakarop, po pietų prasideda maisto ruošimas... Virtuvėje sukiojasi tik moterys, vyrų neįleidžiam be vakarienės. Vakarienė visada prasideda poteriais, plotkelių dalijimusi. Plotkelę visada dalina tėtis, lauždami palinkim vieni kitiems santarvės, meilės ir t.t. Valgom iš gilių lėkščių ir šaukštais, kad šeimoje nebutų pykčių.

Po staltiese dedame šieną, o ryte tas pats šienas keliauja pas gyvuliukus. Visada paragaujame kiekvieno patiekalo. Visada yra tradicinių patiekalų - daug žuvies, kūčiukų, aguopienio, pyrago...  Sako, kad per kūčias reikia daug, sočiai ir saldžiai valgyti, kad ir visi metai sotūs būtų.

Deginam žvakutes, kad apvalytų namus. Taip pat visada padedame lėkštę ir mirusiems.... Pas mus iš kartos į kartą yra priimta, kad Kūčių stalo negalima nukraustyti visiškai, nes naktį ateina vėlės vaišintis. Taip pat, Kūčių vakarą netekėjusios ir nevedę eina parnešti malkų (jei porinis skaičius, tada bus vestuvės) arba turi apglėbti tvorą (jei kuoliukų lyginis skaičius, tuomet ištekės).

Taip pat galima mesti batą ar šlepetę, jei ji nukris nosim į duris, tada išeis iš tėvų namų, jei ne, dar teks pagyventi pas tėvus.  (wendigute)

-Kasmet gale stalo pastatoma stiklinė gėlo vandens, kad visus metus santarvė šeimoje ir priteklius būtų, ant palangės, arba tiesiog ant stalo žvakutė deganti išvalo namus nuo "užsibuvusių" blogų minčių. Žinoma, ruošiant vaišių stalą viena lėkšte ir taure daugiau padengiu, išėjusiems anapilin prisimint, nes mano senolė taip darydavo, darau ir aš taip.

Tiesa, senolė sakydavo, kad gyvuliukai Kūčių naktį žmogaus balsu prabyla,  tai vaikystėj vis bandydavau nugirst, ką šuo man pasakys, po to mano sūnus, žinoma, kai jaunesnis buvo, laukdavo kad su katinu galėtų padiskutuot, bet vis užmigdavo. Tiesa, pernai rašėm norus ar savo blogybes (pvz.: aš labai burbanti kartais būnu) kurių atsikratyt norime ir naktį deginome, gal ir mažiau burbu  dabar. (raspa)

 - O mes vaikystėje/jaunystėje su sesėm darydavom burtus iš kūčiukų - paimi saują ir skaičiuoji - jei porinis skaičius, tais metais jauna panelė ištekės. Arba į vandens dubenį lašindavome vašką ir žiūrėdavome, kokias figūras pamatysime - gal kokią širdelę išlašinsime, o gal šiaip kokį kringelį - skaitydavome ženklus pačios, kas tik į galvą šaudavo, bet būdavo linksma. (redaktorė Eglė)

Kokių dar Kūčių vakaro tradicijų žinote?