Rugsėjo pirmosios rytas, o mūsų lapkritinukų grupė pilna nuotraukų, įspūdžių, sveikinimų, klausimų… Sujudimas kaip reikiant. Vieni grįžo patenkinti iki debesų, kiti susijaudinę, nusiminę, kaip tuos vaikus reikės palikt? Vaikui kaip ir viskas gerai, o kaip man pačiai? Kaip tėčiui?
Darželio temose visada stengdavausi susilaikyti. Atrodo tiek daug galėčiau pasakyt, na bet taip norėčiau būti ne auklėtoja, o tik mama, bet, matyt, kad taip jau niekada nebeišeis. Taigi tą pirmąją rugsėjo susikaupiau ir mamoms prirašiau patarimų. Kažkaip ir pati viduje viską pasikartojau.
Kopijuoju pataisytus juos jums, ne tik mamoms, bet ir tėčiams pritaikytus, ir klausiu ar pritariat?
Ką dar pridėtumėt?
Ką keistumėt?
Ir su kuo visai nesutinkat?
* Kai tėvai darželyje - adaptacija tiesiog nevyksta. (Čia tiems, kas pergyvena, kad nebus šalia dėl Covid’o situacijos) Aišku, kam neleidžia išvis net žingsnio į grupę įžengti, tai tikrai nesmagu. Širdį skauda.
* Kuo anksčiau pradėsit vesti, tuo bus lengviau. Mano atveju, kai vaikai ateidavo nuo 3 metų, būdavo daug sunkiau, nes jau tie vaikai nebe kvailiukai, jau neapgausi, su savais įsitikinimais ir panašiai. Taigi dabar pats laikas! Na nebent ten jau išvis verkia, nes tikrai būna ir tokių, kur nepripranta, kur tikrai dar anksti.
* Jeigu darželyje vaikui bus blogai, jums visada paskambins. Auklėtojoms nėra jokio tikslo virkdyti vaikų specialiai.
* Pats svarbiausias. Jei nenori tu, jei darželiu nepasitiki tu, jei bijai tu, viską tą patį darys ir vaikas. Taip kaip nori jog jis jaustųsi, taip turi ir pats ateiti nusiteikęs.
* Jei tikrai jaučiate, kad dar ne laikas - valio! Bet juk ką tik pradėjot, iki galo net nepabandėt. O juk vaikus mokot, kad viską ką pradėjot, reikia užbaigt, savo tikslų siekt. Tai kaip čia tada gaunasi?
* Kuo anksčiau suprasite, kad vaikas yra pasaulio, o ne tik jūsų, tuo bus lengviau.
* Pagalvokite pavyzdžiui apie Norvegiją, Angliją, ten vaikai jau seniai darželiuose, ką toms mamoms daryt?
* Būkit protingi, adaptacija bus. Vienokia ar kitokia. Nebūkit naivūs galvodami, kad jei šiandien išbuvo lengvai, tai jau čia viskas, super. Nu ne. Pasiruoškit viskam. Ir nesigręžiokit atgal. Ir šiaip, o ar jūs lengvai priprantant prie pokyčių? O prie naujo darbo? Ne! Irgi stresuojat, nes juk viskas nauja, tik gal neverkiat, kaip mūsų vaikiukai. Bet kažkaip adaptuojatės, einat ir dirbat, nes kitaip nieko nebus. Toks pasaulis. Ir kad ir kaip jame kartais būtų sunku, jame viskas tuo pačiu yra taip paprasta.
* Mūsų vaikai gimę tobulu laiku, toms, kam kaip ir man į darbą už kelių mėnesių, tai čia geriau nei gerai, pats geriausias laikas pradėti, nes jei jau dabar dirbtumėt, tai niekas dėl jūsų abejonių iš darbo neišleidinėtų. Ar ne taip?
Man irgi visi jausmai kyla, juk nesu bejausmė, bet aš tą jų dienotvarkę žinau nuo A iki Z ir tokių mažiukų tikslas tik vienas - žaisti, bendrauti, tobulėti, suprasti, kas yra komanda, kas yra svetimas žmogus, ką reiškia būti savarankiškam. Ne pedagogika ir ne spalvų išmokimas, o bendrystė su kitu. Viso to tėvai negali pasiūlyti. Kad ir kokie jūs pedagogiški ir aktyvūs, visur einantys… Tai ne, jus ne auklėtojos ir niekada jomis nebūsit. Nes jūs mamos, tėčiai, verslininkės, pardavėjos, vadybininkai ar inžinieriai… Jūs patys geriausi savo srities specialistai, kaip ir auklėtojos geriausios savo srityje. Ne veltui savas specialybes ir pasirenkam.
Taigi pasitikėkim jomis, išlaukim, neskambinėkim, netrukdykim. Grįžusius vaikus išmyluokim, jei reikia paguoskim, apkabinkim ir viskam pasiruoškim. Kitais metais draugei ar kaimynui būsit patys geriausi pavyzdžiai ir patarėjai. O jei netyčia nepasisektų, jei visgi pasirodys per sunku, tai darželis joks ne rodiklis. Aš darželio nelankiau, užtat turėjau savo du. Ir viskas su manimi gerai. Užaugau visai nebloga, užaugs patys geriausi ir jūsiškiai. Net nepajusit.
Tai kaip sekėsi jums? Apie tai, kaip sekėsi Adomui - kitą savaitę.
Laimingai,
Toma
