2011-ųjų gražiausios akimirkos

27. Dec 2011, 08:00

O taip, neklydau! Šie metai buvo pilni vien gražių gražiausių įvykių, akimirkų.

Visų pirma, 2011-uosius pradėjau kaip niekad šauniai, ogi prasidėjo jie su nauju gyventoju pilvuke! Ją mes kvietėme visus metus ir pagaliau prisišaukėme!!! Aš jau turiu nuostabų sūnų, bet mano svajonė visada buvo turėti ir sveiką, gražią mergytę, na, ir ką jūs manote?! Taip, ta svajonė išsipildė!

Štai ir mano pilvukas.

Na, dar šių metų liepos mėn. pakrikštijom sūnų Matuką. Iki tol delsėme, delsėme, ir sumasčiau, kad tai turi įvykti šiemet! Ir visų didžiausiai nuostabai tai sugalvojau padaryti būtent liepos 23 d.!!!

Visi sakė, kad man nepavyks atšvęsti sūnaus krikštynų be dukrytes rankose, bet aš optimistė. Taip ir buvo. Visiškai ramiai atšvenčiau jo krikštynas, kurios įvyko ganėtinai šauniai, išsinuomavę buvome sodybą, kur tik artimieji (tėvai ir broliai) pasibuvome gamtoje. O kiek džiaugsmo buvo tądien Matukui, kai visi dėdės lakstė tik apie jį! Na, bet juk ne be reikalo, tiesa?!

Štai keletas smagių akimirkų.....

Po to man dvi dienas pailsėjus, pradėjo į pasaulį po truputį belstis tas didžiausias laukiamas džiaugsmas - dukrytė. Liepos 25 d. vakarą ėmė viską skaudėti ir liepos 26d. (2sav. anksčiau, negu priklausė) mano dukrytė gimė - sveika,graži,NEPAKARTOJAMA!!!!!!!!Broliukas iki šiol sesę bučiuoja kiekvieną dieną.

Vos spėjus apsiprasti su mažyle, sužinojom ir dar vieną puikią žinią! Ogi mano sūnus priimamas į darželį, tad nieko nelaukę ėmė jį lankyti... Buvo visokių abejonių, kaip jam seksis, ar išvis jam to reikia, ar nieko ten jam nenutiks, na, bet viskas klojosi puikiai, jau per pirmajį darželio susirinkimą gavau pagyrimų iš auklėtojų apie MATUKĄ.

Nieko nėra geriau, kai vaikas pasitinka, kai tu ateini jo pasiimti, kai vakare su emocijomis pasakoja, ką jis veikė, ką dainavo ir ką šoko! Kaip kasdien paklausus, ką valgei, atsako vis tą patį - "blynus" (turbūt daugiau nieko jam neduodavo). Gi namie jam jau buvo pabodė, tėčio nėra - komandiruotėse ištisus mėnesius, mama su sese ištisą dieną, kiemo draugai darželyje...

Jis net šnekėti iki tol nemokėjo suaugusių kalba, tik pavieniais žodžiais, o dabar šneka jau geriau. O aš džiaugiuosi kiekviena diena, kiekvienu jo pasiekimu, išmoktu žodžiu, net kartais pagaunu savo mintis: "kada jis užsičiaups? " ...

Na, didžiausi ir reikšmingiausi įvykiai papasakoti, o mažiausius pasilieku sau, nes šie metai išties buvo kupini vien džiaugsmo, laimės! Tai pasako ir mano švytinčios, pilnos laimės akys. Tiesa, buvo ir nekokių ivykių, bet tokius stengiuosi pamiršti! Gi gyvenimas ties jais nesustoja. Reikia eiti į priekį ir džiaugtis kiekviena diena!