Didelis AČIŪ MK už dovanotą nuostabią Jurgos Ivanauskaitės knygą vaikams “Stebuklinga spanguolė”. Dukrytę pagavo azartas, kasdien dabar klausia ką dar reikia atspėti ar parašyti Mamyčių klubui, kad ką nors laimėti :)
Mano keturmetei ši knyga tikras naujų žodžių atradimas: “Kas yra raistas? Kaip liulantis? O kokie smaragdiniai lapai? O ką reiškia rubinais nužertas?..” Žožiu, teko man laaaabai smarkiai fantaziją pasikvietus pasakoti ir aiškinti stabtelėjus vos ne kiekviename sakinyje :) Ir svarbiausia, čia yra “liulantis, banguojantis žalsvai gelsvas raisto paviršius, sidabrinėm samanom apkaišytas, auksinėm žolėm ataustas, smaragdiniais lapų nėriniais padabintas, spanguolių rubinais nužertas, pasirodo, yra… Karalienės apsiaustas. Taip, taip – Karalienės apsiaustas!“ Visai kaip „Elzos (iš Frozen) apsiaustas“. Jau gerą pusmetį dukrytės gyvenimas sukasi apie Elzos kerus. O čia, Lietuvoje, Čepkelių raiste pasirodo taip pat yra Karalienė su apiaustu ir savais kerais ir burtais! Geriau ir būti negali!!! O paklausykite kokias karališkas vaišes berniukui raiste išruošė paslaptingi jo gyventojai vuokliai: „Ašuoniasdešimt penkių sluoksnių, visų vaivorykštės spalvų žele, trijų aukštų riešutinis tortas, puoštas marcipaninėmis rožėmis; žemuoginis pyragas su plakta grietinėle...“ ir begalė kitų skanėstų! Taip šią knygą supranta mano keturmetė. Ir labai džiaugiuosi, kad nors mes dar šiek tiek mažokos šiai knygai, puikią savo interpretaciją sugalvojo dukrytė. Visos knygos dar neįveikėme, čia net 79 puslapiai ir daugumoje iš jų tekstas :) Paveikslėlių nedaug, bet jie ypač įspūdingi, padedantys geriau įsivaizduoti kas gi tie vuokliai ir kaip jie gyvena. Taigi, turėsime ką veikti!
Kitaip šią istoriją supras 6-10 metų vaikai, kuriems ši knyga yra skirta. Jiems labai subtiliai ir tik jiems įdomiai ir suprantamai, su išgalvotais elementais sukurta berniuko istorija apie draugystę, mokanti gėrio, grožio ir meilės gamtai, savo šaliai. Būtinai skaitysime ją ir būdamos šešerių, tikrai įdomu bus palyginti, ką tuomet dukrytė manys.
Tuo ir unikali J.Ivanauskaitės kūryba, kad kiekvienas ją gali prisitaikyti ir suprasti savaip. Paauglystėje skaičiau tuo metu labai populiarią šios autorės knygą „Mėnulio vaikai“, kuri labai man patiko. Prieš keletą metų vėl kažkaip ją užmačiau ir sugalvojau paskaityti iš naujo ir ...nebaigiau. Viskam savas laikas.
Dabar mano laikas skaityti dukrytei ir savo mėgstamoms knygoms mažai lieka laiko. Ir aš tuo džiaugiuosi, nes vaikiška literatūra nuostabi, išraiškinga, vaizdinga, čia tiek visko įdomaus ir gražaus atrandame. Dar kartą ačiū !
