Adaptacija įveikta arba šįkart paprasčiau nebūna :)

Trys savaitės namuose, o Austytė apie darželį visai nieko nenorėjo girdėti. Maniau, po tokio laikotarpio adaptacija laukia vėl iš pradžių. Pirmadienio rytas prasidėjo graudžiai, bet prieš pietų miegelį radau panelę džiugiai nusiteikusią, pavalgiusią. Lyg tarp kitko prasitarė "o Viltė sėdėjo aukletojai ant kelių". Paklausus daugiau, nedrąsiai tarstelėjo, kad irgi norėtų pasėdėti (vis dar tikra "rankinukė" mano panelytė), bet susigėdusi pati savo atsakymo ta tema daugiau  nė žodžio. Kitą rytą auklėtojai užsiminiau apie dukrytės norą, tad jai pasiūlius eiti kartu pasėdėt, Tytė linksmai nustraksėjo. Adaptacija įveikta :)

Kaip ir ketinom, Austėja pasipuošė savo spintelę drugeliais :) Brolis įvertino, kad gražu, tad nusprendė ir jis pasipuošt, kai tik išlankstysiu jam mašinų ir lėktuvų, taigi teks kurią dieną mėgint "įkirst" tokius ne lengviausius lankstinius :)

Kadangi ir berniukas lanko darželį, nori nenori imi ir palygini kas kaip. Iš tiesų nustebino, kad vaikai labai dažnai daro darbelius (kaip vyresnėlis pasakytų "ir vėl liepė daug  dirbti"), tik keletą ir spėjau nusifotografuoti.

Aišku, kas buvo pirkta vasarą tikrai neužteko. Būdama parduotuvėje vis papildau pėdkelnių (pasirodo, jų per daug nebūna, o ir per vasarą išaugo turbūt 90 proc. turimų), atėjus lietaus sezonui reikėjo ir naujo skėčio, sporto pamokėlėms teko ieškoti geltonų marškinėlių, dar reikės paimti tikrai didelę papkę darbeliams susidėti.

Savaitgalį pastebėjom neįprastą vaizdelį: tiek šeštadienį, tiek sekmadienį dukrytė visur vežiojosi savo lėlytę kartu, su kuria anksčiau retai žaisdavo, o kitų turimų  lėlių išvis net nepastebėdavo. Dabar jau ir rankų nepakanka kartais visas norimas gražuoles apkabinti ar pasūpuoti :) Tenka ir man pagelbėti :)

 Deja, taip su noru savaitę  lankiusi darželį dukrytė vėl "iškrito": atsibudo stipriai suslogavusi, naktis buvo ypač nerami...  Vakar palydėjo brolį ir teko namo parsinešti verkiančią, mat labai labai norėjo į SAVO darželį...