Visą savaitę ėjome į darželį apie 9:30. Pirmadienį pabuvo 45min, pasiėmiau, verkė non stop... Antradienį nėjome, nes ryte Paulina apsivėmė, bet mačiau, kad nieko rimta, tiesiog blogai susivirškino vakarienė:)
Trečiadienis puiki diena! ateiname, pas mus nauja auklėtoja:) susipažinome ir ji sugebėjo sudominti visus vaikučius, verkiantys nusiramino ir žiūrėjo kaip ji iš rankos gyvūnus maitina. Tyliai išeinu, laukiu skambučio lauke. Praeina valanda, kita, 12val skambina, klausia kur seilinukai? Kąą?? Jos valgys??? nu taip, sako, sėdi laukia su visais prie stalo. Per telefoną girdisi tyla... niekas neverkia! įsitikinu, kaip svarbu turėti patyrusią, mokančią surasti kelią į vaiko širdį, auklėtoją.
Ketvirtadienis ir penktadienis tokie pat, verkia (tiksliau rėkia, šaukiasi manęs). Kamila pradeda šiek tiek žaisti, Paulina ne. Sėdi ant kilimuko, į lauką išėjusi verkia, nes laukia mamos. Atėjusi jau lauke girdžiu kaip verkia.
Šiandien vedėme jau pusryčiams kartu su vyru. Kai pamatė kaip jos "lieka", pradėjo garsiai mąstyti, galbūt dar per anksti joms dar darželis?
Vesime tikrai, tik mąstome apie pusės dienos ugdymą, na bent jau rudens-žiemos metu, o ten jau gal ir pačios norės miegoti kartu su visais?:)