Ar mano vaikas pasirengęs lankyti mokyklą?

Vasara netruks prabėgti, tad dabar pats metas susivokti, ar jūsų ikimokyklinukas jau pasiruošęs būti pirmokėliu, ar dar ne laikas. Apie tai kalbamės su Vilniaus vaikų lopšelio-darželio "Žibutė" priešmokyklinio ugdymo pedagoge, tiflopedagoge metodininke Nijole Dubrauskiene.

Tėveliai dažnai klausia, kada vaikas jau pasiruošęs eiti į pirmą klasę, kada jis yra visiškai tam pasirengęs. Svarbu suvokti, kad nepakanka to, kad vaikas sugeba skaityti, rašyti ar skaičiuoti iki šimto. Tai nėra lemiami kriterijai, kad vaiks jau subrendęs lankyti mokyklą.

Kaip tikina pedagogė, vaiko brandą mokyklai sudaro trys pagrindiniai brandos momentai: protinė, emocinė ir socialinė branda.

SOCIALINĖ VAIKO BRANDA

Labai svarbu vaiko socialinė branda, t.y. kaip vaikas jaučiasi bendruomenėje:

-stebėkite vaiko poreikį bendrauti su kitais vaikais;

-vaiko gebėjimas paklusti grupės interesams (laikytis grupės taisyklių). Priešmokyklinukai jau turi žinoti ir pasakyti ne tik savo vardą ir pavardę ar gimimo metus, bet ir tėvų vardus, savo namų adresą;

-vaiko gebėjimas žaidime užimti ir vadovaujančią poziciją, ir paklusti savo bendraamžiams. Pasak specialistės, būna grupėje tokių vaikų lyderių, kurie negali nusileisti iki ribos, kai gali paklusti kitiems ar įsiklausyti į kito nuomonę.

-vaiko gebėjimas bendrauti ne tik su bendraamžiais, bet ir su suaugusiais. Vaikas jau turi aiškiai ir rišliai pasakyti, ko nori, išreikšti savo nuomonę ir pan.

EMOCINĖ VAIKO BRANDA

Emocinė branda – kai vaikas pasitiki savimi, savo jėgomis, stengiasi valdyti savo emocijas (pvz. supykęs ar įsižeidęs nepuola muštis, o patys bando ieškoti išeities ir įvairių būdų susitaikyti).

Emocinę brandą priešmokyklinėje vaikų darželio grupėje padeda ugdyti ir tarptautinė programa, taip vadinama Zipio programa.

Septynerius metus su šia programa dirbanti Nijolė pastebėjo, kad vaikai atsiskleidžia per Zipio programos valandėlę ir pasako visa tai, kas jiems širdelėse guli.

"Jie išmoksta pasakyti aiškiai, kas jiems nepatinka, kur skauda, kas jiems svarbu, draugai padeda vieni kitiems, ieško išeičių. Yra tam tikros Zipio programos taisyklės, viena iš jų – dalyvauja tik vedantysis ir vaikai, jokių kitų suaugusių. Kartais vaikai pasako tokių dalykų, net kartais tėvams nepasako", - pasakojo N.Dubrauskienė.

Zipio programos metu vaikai bendrauja įvariomis temomis - kaip susidraugauti, kaip nugalėti pavydą, nerimą, kai įveikti jaudulį, kaip atsisveikinti su artimais žmonėmis (mirties tema). Yra tam tikros Zipio proramos taisylės, pzv. jei nenori kalbėti, neprivalai kalbėti; pakelti ranką, jei nori kalbėti, nesakyk kitam ko nors nemalonaus, pasakyk ką nors malonaus ir pan. 

"Per mano praktiką buvo tokių skaudžių įvykių, apie kuriuos vaikai papasakojo tik per tą Zipio valandėlę, pvz buvo toks atvejis, kai mergaitė prisipažino, kad yra prievartaujama. Tada kreipėmės į tėvus ir kalbėjomis su psichologais. Tai kaip išpažintis, iš kurios rato nieko negali viešinti, tačiau štai tokiais ypatingais atvejais privalu pranešti, kai vaikas gresia pavojus", - pasakojo priešmokyklinio ugdymo pedagogė.

-vaikas mokosi nugalėti savo baimę, nedrąsą.

-vaikas turi išmokti planuoti savo laiką. 

"Jei vaikas neišmoks planuoti savo laiko, pamokų metu nemokės susikaupti. Jis po to užsibus pertraukų metu ir negrįš į pamokas. Vaikams, nelankiusiems ikimokyklinio ugdymo įstaigų, sunkiau galbūt planuoti laiką, neturi tokių įgūdžių, jei, žinoma, tėvelių nebuvo to mokomi. Tad labai svarbu, kad tėvai išmokytų vaiką planuoti savo dienotvarkę nuo mažens", - patarė pašnekovė.

PROTINĖ VAIKO BRANDA

-Svarbiausia, kaip vaikas moka susikaupti darbui.

„Per trisdešimt savo pedagoginės praktikos metų pastebiu, kurie vaikai iškart moka susikaupti ir sutekti dėmesį į pasakytą užduotį, o kuriuos viskas blaško, jie girdi net menkiausią garsą už lango ir niekaip nesusikaupia bei negirdi užduoties. Gebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesį yra svarbiausia protinės brandos dalis“, - aiškino pedagogė N.Dubrauskienė. 

-Svarbus vaiko gebėjimas mąstyti ir sklandžiai reikšti savo mintis.

-Svarbu, ar vaikas smalsauja, ar užduoda begalę klausimų ir pats ieško atsakymų knygose.

-Priešmokyklinukai turi skirti fantaziją nuo realybės, tuo jie skiriasi nuo mažesnių vaikų. 

-Priešmokyklinukas turi mokėti daiktus klasifikuoti – žaislai, baldai, indai, gyvūnai, augalai ir pan. Jie turi mokėti skirti apibendrinančias sąvokas, pvz. lėkštė – tai indas, rožė – tai augalas ir pan. Jeigu prašome vaiko papasakoti apie pavasario augmeniją, vaikas jau turi žinoti, kad į šią sąvoką įeina ir medžiai, ir žolės, ir gėlės, krūmai ir t.t.

 -vaikas turi mokėti lyginti daiktus tarpusavyje ir juos apibūdinti pagal dydžius, formas. Pvz. palyginkime obuolį su arbūzu. Vaikas turi išskirti daikto požymius, skirtumus bei panašumus ir pan.

-Įvairūs skaičiavimo būdai. Vaikai mokomas skaičiuoti ratu, ar mokoma atgalinio skaičiavimo (iki dešimt, dvidešimt...ir atgal).

-Labai pravartu su vaikais prieš mokyklą "žaisti mokyklą": kai tėvai ir vaikai apsikeičia rolėmis – vaikas pabūna mokiniu ir mokytoju.

 Ar jūsų vaikas pradės šiemet lankyti mokyklą? Kaip nusprendėte, jog jis pasirengęs?