„Iš manęs tyčiojosi mokykloje, ir nieko, išgyvenau ir užaugau normaliu žmogumi“ – kartais tenka girdėti sakant suaugusįjį. Tai - vienas iš gajausių mitų, kurie lydi Lietuvoje labai paplitusį patyčių reiškinį.
Konsultuoja VšĮ „Vaikų linija“ psichologė Marina Mažionienė
„Auka su ryžais plaukais“
Septynmetis Poviliukas – pirmokėlis. Jautrus, mielas vaikas, turintis ugninius garbanotus plaukus. Ir daug strazdanėlių, kurios ypač paryškėja vėlyvą pavasarį ir vasarą, kai daugiau šviečia saulutė. Jau priešmokyklinėje grupėje Povilo tėvai pastebėjo, kad kai kurie vaikai vadina jų sūnų „ryžas“, tardami šį žodį su panieka. Pirmiausia berniuko tėvai pasikalbėjo tarpusavyje – tėtis prisipažino mamai, kad mokykloje dėl retos pavardės iš jo nuolat tyčiodavosi, tačiau jis manė, kad toks „spaudimas“ jam buvo tik į naudą – jis greičiau subrendo ir užsiaugino „storą odą“. Tėvai sutrikę – kaip elgtis tokiu atveju: nekreipti dėmesio ar kalbėtis su pedagogais?
Patyčias patiriantys vaikai jaučiasi bejėgiai
Viešosios įstaigos „Vaikų linija“ psichologė Marina Mažionienė sako, kad patyčios tikrai ne grūdina ar brandina vaikus, o turi jiems ilgalaikių neigiamų pasekmių:
„Yra paplitusi klaidinga nuostata, kad patyčios gali padėti vaikui išmokti tinkamų socialinių įgūdžių, kad esą nuo patyčių vaikas stiprėja, tampa tvirtesnis, tačiau taip nėra. Pirmas dalykas, kurį svarbu būtų užakcentuoti yra jog patyčios neturi teigiamų pasekmių. Tyrimų rezultatai rodo, kad vaikai, kenčiantys nuo patyčių, dažnai jaučiasi nesaugūs, išgyvena nerimą, jie gali jaustis bejėgiai, galvoti, kad neįmanoma pakeisti situacijos ir sustabdyti patyčių“ – sako psichologė.
Mintys apie savižudybę
Statistikos duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria apie 30 procentų mokyklinio amžiaus vaikų. Beveik kas trečias! Tai didžiuliai skaičiai, palyginus su kitomis, senas demokratijos tradicijas, turinčiomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, Skandinavijoje patyčias patiria tik apie 5 procentai vaikų. Ilgalaikės neigiamos patyčių pasekmės gali lemti tai, kad vaikus, paauglius vis dažniau aplanko mintys apie savižudybę.
Psichologė Marina Mažionienė: „Kartais vaikams, kurie susiduria su nuolatinėmis bendraamžių patyčiomis, kyla minčių apie savižudybę. Kylančios mintys apie savižudybę rodo vaikams kylantį beviltiškumą, negalėjimą išspręsti patyčių situacijų ir didelį pagalbos poreikį. Ir tik veikiant apsaugos veiksniams – tai gali būti šeimos palaikymas, bendraklasių palaikymas, mokytojų parama – galime tikėtis, kad patyčių pasekmės nebus labai skaudžios“ – sako specialistė.
Apie "Vaikų liniją":
-Vaikų linija - pagalbos tarnyba vaikams telefonu ir internetu
-Pagalba teikiama nemokamu telefono numeriu 116 111 ir internetu www.vaikulinija.lt
-Pagalba anonimiška- paskambinus nereikia prisistatyti
