Visi žinome, kad vaikams reikia aiškinti, kas gerai, kas blogai, kas leidžiama, kas ne. Bet ne visada žinome, kaip padaryti, kad vaikas suprastų.
Viena iš „bausmės“ metodų, kurį naudoja kai kurie tėvai – stato vaiką į kampą. Ar jums tai priimtina? Kokius metodus jūs naudojate?
Iš Editos laiško:
Sveiki, mūsų mažylis kol kas dar mažas, tad mūsų šeimoje dar nėra paskatinimų ir bausmių sistemos.
Bet vieną dieną teko imtis kraštutinių priemonių ir pastatyti vaiką į kampą. Susidarė įspūdis, kad jis jau žino, ką reiškia stovėti kampe. Jis ten išstovėjo tik 20 sekundžių, tačiau užteko, kad kažkiek suprastų, už ką ir kodėl.
Prisiminiau, kad neseniai jis žiūrėjo filmuką „Maša ir lokys“, kur mergaitė Maša stovėjo kampe, tad sūnus žinojo, kas ir kaip. Be to, darželyje toks metodas kartais taip pat taikomas.
Kaip geriau paaiškinti mažam vaikui, kaip galima, o kaip negalima elgtis? Ir kaip tėvams elgtis, jei vaikas vis tiek neklauso, o pvz. juokiasi iš bausmių.
Ar apskirtai naudojate kažkokias bausmes savo mažyliams ir vyresniems vaikučiams?
Padiskutuokime.
Manau tas stovėjimas kampe galimas sutapatinti su pabuvimu kambaryje kol aprims. Netaikom, nes nepadėtų. Apskritai pas mus sūnytis aktyvus, ir laaabai ožiuotas, neveikia nei pasakymas, kad negausi to ar ano, tad bandom tartis, kartais kantrybė trūksta, bet nenaudoju prievartos, anksčiau galvojau kitaip ir delnu per užpakaliuką gaudavo, bet jam tai juoką keldavo, tad išvis jokių bausmių nenaudoju, bandom tartis
Netaikiau nei augant vyresnėliui, nei augant mažiui. man šis sudrausminimo būdas kažkoks nepriimtinas, nelogiškas, beprasmis.
Man svarbu, kad vaikai įsisamonintų, kad blogas elgesys turi pasekmes, kažko reikia atsisakyti, kažko negauni, ar neleidžiama. Kad būtų kažkas panašaus kaip realiame gyvenime. Aš irgi sutikčiau kampe pastovėt, kad tuo tik ir baigtųsi visos problemos...
maniškiui 3 metukai tai nei bausmių nebijo, nei kampo pastovėjas kampe apsisuka ir vėl savo daro, sako toks amžius kad neklauso višiskai, net nežinau ko griebtis. gal patarsit ka nors
Aš vyresnėlę labai retai statau, bet labiau ne dėl bausmės, bet kad nusiramintų. Griežtai riboju ir oficialiai paskelbiu laiką - stovėsi minutę, dvi ar penkias. Gali pati matyti laikrodį. Po to - jokių priekaištų nebeišsakau ir skelbiam absoliučią taiką.