Rugsėjo pirmoji prasidėjo gerai. Net batono riekutė nukrito ant žemės sviesto puse aukštyn - Merfio dėsnis nesuveikė :) Pasiruošimas greitas ir sklandus, su džiugia nuotaika dukrytė pati nešėsi savo mėgstamiausios spalvos gėlytes į darželį, prie grupės durų dar papozavo, o įėjus...visas linksmumas ir dingo. Basutes dar šiaip taip nusiavė, bet tokio paties modeliuko kaip kad visą vasarą lauke pralakstė ir į grupę nupirktų tokių pačių (taip smagiai namuose dar kelias dienas pranešiotų) basučių apsiauti nebeketino. Išgirdau tik: "Aš nemoku, mama...".
Kai gėlytes įteikėm, auklėtoja pakvietė užsukti į grupę. Viską apžiūrėjom, pažaidėm, susipažinom su grupiokais. Kelias valandas Austėja praleido darželyje ir be manęs. Aišku, į grupę skambtelėjau paklaust, ar viskas gerai. Atėjusi radau su šypsena valgančią pietukus.
Šįkart dukrytė jau drąsiai pati atsidarė savo spintelę, savarankiškai pasikeitė basutes
ir keliaujant pasiimti vyresniojo brolio iš jo grupės, įteikė gėlytę ir man :)
Dekui, jos mano favorites (kai sunesios Austeja, darysiu dar vienas tokias pacias ☺ ). 😀 Aukletojos irgi labai atkreipe demesi tiek dukrytes, tie sunaus grupese 😀
Aciu 😀
Šaunuoliukė👍
Sėkmės ir toliau 🌷
Kokia išpuošta mergytė, o jau kaspinuku grožis ❤