Augustė - būsima darželinukė. Pasiruošimas.

   Laikas bėga kaip pašėlęs, artinasi jaudulingas laikas, kai dvimetukė Augustė pirmą kartą peržengs darželio slenkstį...Taigi, ruošiamės šiam žingsniui!

Tėvų susirinkimas. Pirmas tėvų susirinkimas mūsų pasirinktame vaikų darželyje jau įvyko senokai – birželio mėnesį. Susirinkimas buvo dviejų dalių – bendrasis ir grupėje. Bendrojo susirinkimo metu darželio vadovė supažindino su bendrąja darželio tvarka. Grupėje vykusio susirinkimo metu susipažinau su būsima auklėtoja, patalpomis, kuriose vaikai leis laiką, o taip pat – užpildžiau dokumentus (sutartį, anketą). Žinoma, įdomiausia dalis buvo – klausimai auklėtojai. Jie iš tėvų pusės auklėtojai pylėsi lyg „iš gausybės rago“. Žinoma, ir aš išsiaiškinau man rūpimus klausimus. Džiugu, kad auklėtoja jauna, energinga. Gavau ir „Atmintinę tėveliams“, kurioje yra nurodyti daiktai, kurių prireiks individualiems vaikučio poreikiams, atvykimo (neatvykimo) į darželį tvarka, bei kontaktinė informacija.

Savišvieta. Pokalbiai su vaiku. Paskutiniu metu nepraleidžiu nė vieno straipsnio, kuris man pakliūna į akis internete ar žurnaluose apie vaikų adaptaciją darželyje. Dukrytę taip pat ruošiu šiai svarbiai misijai. Mes dažnai kalbamės apie darželį. Aš jai pasakoju, ką vaikai veikia darželyje – žaidžia, šoka, piešia, eina į lauką, miega, valgo. Taip pat pasakoju apie auklėtoją. Mano mergytė net žino (moka pasakyti) jos vardą (Julija), nors dar nė karto jos nėra regėjusi akyse. Po mano pasakojimų praėjus kuriam laikui, Augustei karts nuo karto užduodu klausimus: „ar nori eiti į darželį?“, „ką ten vaikai veikia?“, „koks darželio auklėtojos vardas?“. Netrukus pastebėjau, kad dukrytė irgi pradeda man užduoti klausimus, susijusius su darželiu (tiek, kiek leidžia dvimetukės kalbos galimybės). Ją domina tai, ar darželyje bus jos šuo, ar bus mama ir tėtis.

Darželio aplinkos stebėjimas (lauke). Kadangi mes gyvename netoli vaikų darželio (kito, ne to, kurį lankys dukrytė), tad pasivaikščiojimų metu Augustė dažnai mato darželio teritorijoje žaidžiančius vaikus. Mums išėjus į gatvę, ji tiesiog tekina lekia prie darželio tvoros. Žinoma, ją vaikai kalbina ir ji bando su jais nedrąsiai bendrauti. Tad, darželio gyvenimas lauke Augustei – tikrai ne naujiena. Tačiau, tai, kas vyksta darželio patalpose, mažylė, manau, gali tik įsivaizduoti iš mano pasakojimų.

Savarankiškumo ugdymas. Labai noriu, kad mano vaikas, nuėjęs į darželį būtų kuo savarankiškesnis (siaubas suima pagalvojus, kad 2 žmonėms darželio grupėje reikėtų pamaitinti, sauskelnes pakeisti, rankas nuplauti ir t.t. 15 vaikų, kurie to patys nesugeba). Apie tai pradėjau galvoti pakankamai anksti, todėl leidau daugybę dalykų daryti pačiai dukrytei. Tad dabar ji nebebus 100 proc. priklausoma nuo auklėtojų malonės. Ji mokės pati pavalgyti, naudotis naktipuodžiu, nusiplaus rankas ir veidą, šį bei tą jau sugebės apsiauti, apsirengti (žinoma, iki pilno savarankiško apsirengimo dar toli), susitvarkyti žaislus. Netgi kai Augustė užsigavusi atbėga ir prašo papūsti skaudamą vietą, jai aiškinu, kad ji tai turi padaryti pati, nes darželyje niekas nepapūs. Taigi, ji jau moka save paguosti, kai nesmarkiai užsigauna.

      „Pelėdų režimas“. Tiek Augustė, tiek ir aš, esame „pelėdos“ – ilgai vakarojame, o ryte mėgstame pamiegoti. Žinau, kad turėčiau pratinti vaiką prie kitokio režimo. Bet tos paskutinės atostogų dienelės tokios „saldžios“, kad man net baisu pagalvoti, kaip save ir vaiką kelti anksti ryte, kai dar galima pamiegoti. Manau, bus pirmieji ankstūs rytai, einant į darželį, nesaldūs nei man, nei dukrelei.

Sveikatos patikra. Jau apsilankėme pas šeimos gydytoją. Mūsų gydytoja tokia šaunuolė – pirmiausia dukrytei užklijavo ant rankos lipduką, padovanojo knygutę, pakalbino, tik paskui pradėjo sveikatos patikrą. Taigi, Augustė buvo pasverta, pamatuotas ūgis, kraujo spaudimas, paklausyta širdelė ir plaučiai. Savaime suprantama, mamytė taip pat buvo apklausinėta su vaiko sveikatėle susijusių dalykų. Gal buvo kiek netikėta, bet Augustė gavo ir skiepų (pasirodo, dar buvome negavę vienos dozės). Kaip buvo juokinga stebėti, kai vaikas pats atsisėdo ant kėdės, kur daromi skiepai, o po skiepų sesutei pasakė „ačiū“. Verksmo buvo tik vos vos. Taigi, dar laukia apsilankymas pas stomatologą ir „kakučio“ tyrimai.

Raštingumo pradžiamokslis. Kad dukrytė nenueitų į darželį visai „neraštinga“, t.y. nepažinodama nė vienos raidės ar skaičiaus, „kibome į mokslus“.

Žaidžiame kaladėlėmis su raidelėmis ir skaičiais, klijuojame lipdukus knygutėje, skirtoje mokytis spalvų. Didelio intereso iš jos pusės tokiems „mokslams“ nematau, tad nesistengiu tai daryti kiekvieną dieną. O be to vasara – metas, kai reikia siausti lauke. Dukrytė pažįsta A raidę, skaičių 2, moka pasakyti savo, mamos ir tėčio vardą. O taip pat moka pasakyti, kiek metų jai pačiai, mamai ir tėčiui (daug) bei jos draugams - šunims (du ir šeši). Su spalvomis – sudėtingiau. Kartais atrodo, kad jau skiria kai kurias spalvas, o kartais – lyg primiršta. Manau, dvimetukei toks pradžiamokslis – pakankamas. Juk kiekvieną dieną ir taip vyksta „kalbos pratybos“, kai išmokstami ir tariami vis nauji žodžiai. Aš su ja susikalbu, o ar susikalbės auklėtoja – nežinau, juolab, kad kai kurie jos žodžiai nenuspėjami (pvz., „mlymli“ reiškia blynai).

Vaiko rūbų spintos peržvalga. Dar susirinkimo metu darželyje supratau, kad rūbų darželinukui reikia išties nemažai. Keli „atsarginiai“ vaiko aprangos variantai visada privalo būti vaiko spintelėje. O aš esu tas žmogus, kuris nemėgsta skalbti dviejų rūbų, įmestų į skalbimo mašiną, tad...Tad jau dabar rausiu vaiko spintą ir bandau apskaičiuoti, ar užteks turimų „resursų“...

Grūdinimasis. Daug laiko leidžiame lauke, kad dukrytė, nuėjusi į darželį būtų stipri, nugalėtų visus virusus ir bakterijas. Po kiemą dažnai laksto basa, net ir vakare, kai oras atvėsta ar iškrenta rasa.

Na o dabar ...eime švęsti likusios vasaros! Iki kito pasimatymo!