Štai ,po beveik dviejų savaičių vėl keliaujame į darželį. Kažkokių didelių bėdų neturime. Rytais keliamės gan lengvai,nors kartais tenka pakartoti kelis kartus,kad jau laikas keltis. Nėra jokių niurzgėjimų. Ką rengtis renkamės iš vakaro, dažniausiai nori suknyčių. Ryte aprengiu aš,o grįžusi viską pasidaro pati. Namuose rytais nevalgo,tik kartais truputi atsigeria arbatos. Į darželį važiuoja noriai.
Vismantė apie darželį nėra linkusi kalbėti kažkodėl. Grįžusi visada labai nori padūkti. Pasiilgsta sesės..dabar įbėgusi į kambarį pirmiausiai apsikabina sesytę arba paima ir neša(nesvarbu ,kad sunki). Jei svarbu ar sesė jos laukė ar žiūrėjo per langą. Jeigu neklaustume nieko apie darželį tai nežinau ar pati pasakytu išvis ką pie jį. Jeigu klausiame apie maistą visada sako: ,,jie nieko neturi“, dar kartais pasako ,kad sriubytę valgė ir viskas. Apie užsiėmimus išpradžių sakydavo,kad nieko nedaro, dabar jau pasako,kad šoko,dainavo,klyjavo šviesoforą...
Namuose po darželio Vismantė dažniausiai nori bėgioti,kad kuo daugiau būtų judėjimo. Kartais spalvina vakarais knygutę kokią. Nenustygsta tiesiog vietoje...labai daug patinka jei kalbėti,klausinėti..kodel..kas čia..dėl ko... bet kalba eina ne apie darželį.
Rutina pas mus nejaučiama,nes mažai lankėme darželį,sirgome tiek pat kiek lankėme. Štai ,kad ir šendiena neatvažiavo autobosiukas, tad likome namuose.
