Štai ir prabėgo dar viena savaitė. Rodėsi, kad dukrytė "praslys" visai be adaptacijos. Penktadienio rytą Austėja drąsiai pati mėgino atsidaryti savo grupės lauko duris (tiesa, nesėkmingai, nes jos ne taip lengvai mažiesiems įveikiamos),
ir prieš veidrodį pasimaivyti spėjo prieš įeidama į grupę.
Pirmadienį panelytė atrado vėjo varpelius pakabintus, aišku išmėginome :) O tada viena pati nusprendė išeiti į lauką, kol aš kabinau į spintelę jos drabužėlius. Vėliau ir "piktukai" aplankė, nes atidarius grupės duris pamatėme tik besitvarkančią auklytę (vaikai su auklėtoja buvo išėję dainuoti, tad noro palikti visai nebuvo.
Antradienis va jau buvo super sėkmingas, neskaitant to, kad ryte einant "skaudėjo" kojytes. Atėjusios radome Deimanto auklėtoją, kurią jau metus laiko Austėja kažkiek matydavo broliuko grupėje. Užteko auklėtojai tik pakviesti, ir dukrytė nuskuodė ant kelių :) Nusprendžiau mėginti palikti ir pietų miegui (nors namuose nemiega jau maždaug nuo pavasario, bet tą rytą buvo atsibudusi neįprastai anksti, tad šiek tiek vyliausi, jog intensyvi diena, nauja aplinka, kitų vaikų mėgdžiojimas nors kiek įveiks). Deja... nepasiprašė į wc, prižadino visą grupę, ir auklėtojai teko pakartotinai vaikus migdyti, o manoji taip ir liko nė neužmerkusi akyčių. Sutarėme, kad atnešiu Austėjai Kakės Makės knygelių (tik jas mėgsta labai ilgai vartyti), kad laikas lovytėje neprailgtų. Auklėtoja užsiminė neturinti galimybių Austėjai likti žaidimų patalpoje, kadangi ji pati tuo metu būna miegamajame.
Dukrytė pastarosiomis dienomis į darželį eina nenoriai, grupėje rytai graudūs, nors man išėjus Austėja mielai žaidžia su vaikais, lauke taip pat jai smagu, grupėje pietus valgo su malonumu (ko nepasakyčiau apie valgymą namuose), vakarais kalba, kad į darželį tikrai eis, tad greitai adaptacija gal bus ir įveikta :)
Tikiuos, nes kaip tik slogyte bando kabintis ☹
Jei tik tiek ašarėlių, tai gal viskas greit susitvarkys 😀. Svarbu, kad nesusirgtų adaptacijos metu, nes paskui vėl viskas iš naujo gali būti...