Basos pėdos darželyje: kineziterapeutės patarimai

Ar basos pėdos darželyje – naudinga vaikams? Kasdien daug judant gamtoje skirtingais paviršiais, ypač be batų, vaikų raumenys įgyja „atmintį“, sausgyslės tampa elastingesnės, gerėja visi fiziniai rodikliai, sako Lauko darželio auklėtoja ir kineziterapeutė Karolina Audenytė.

Gerėja fiziniai rodikliai, stiprėja skeleto-raumenų sistema

Darželyje Pavilnių parke, Vilniuje, kur dirba K. Audenytė, vaikai eina į pojūčių žygius, vaikšto pačių susikurtais basų kojų takais. Daugiau nei ketverius metus kartu su vaikais būdama lauke, ugdytoja praktiškai patvirtino sau daugelį teorinių žinių apie judėjimo gryname ore teigiamą įtaką vaikų sveikatai.

„Žaidimai gryname ore turbūt pats geriausias būdas grūdintis, – sako auklėtoja, įgijusi ir kineziterapeutės profesiją. – Esu pastebėjusi, kad leisdami laiką lauke vaikai tampa ištvermingesni, mažiau serga, gerėja jų fiziniai rodikliai, stiprėja skeleto-raumenų sistema, kuri ankstyvojoje vaikystėje labai greitai kinta ir yra labai svarbi normaliam vaiko vystymuisi“.

Judant skirtingais paviršiais, lavėja vaikų ištvermė, koordinacija, pusiausvyra ir laikysena.

Kaip basos pėdos susijusios su kalba?

Fizinis vaikų aktyvumas informacijos srautų ir ekranų amžiuje kartais krenta iki nulio. „Vaikų sveikatai būtinas optimalus fizinis krūvis kiekvieną dieną. Tad darželyje filmukus keičiame pačių kuriamais spektakliais ar knygomis, tyrinėjimais gamtoje – nuo paukščių stebėjimo iki vabalų viešbučio kūrimo. Šiltuoju metų laiku pamirštame batus ir leidžiame padams būti masažuojamiems akmenukų, smėlio, kankorėžių“, – pasakoja darželio, kuriame galima bėgioti basomis, auklėtoja.

Basos kojos lauke vaikų vystymuisi daro didžiulę įtaką. Paduose yra daugybė jutiminių zonų, kurios stimuliuoja visą organizmą. K. Audenytė duoda pavyzdį: 2018 metais Japonijoje atlikto tyrimo metu vaikai buvo padalinti į dvi grupes – vieni į darželį eidavo basomis, kiti – su batais, pastebėti teigiami pėdos vystymosi rezultatai. Tyrime dalyvavo 59 vaikai, lankę bėgioti basomis leidžiantį darželį, ir 179 vaikai, lankę įprastą darželį. Porą metų trukusio tyrimo metu buvo fotografuojamos vaikų pėdos. Rezultatai – berniukų, lankiusių darželius, besilaikančius „basų kojų politikos“, stovėsena pagerėjo (35,3–64,7 proc.).

Apie vaikščiojimo basomis poreikį ankstyvojoje vaikystėje kalba ir lauko ugdymo partneriai užsienyje. Štai Honkongo darželis „Wu Kai Sha“ leido vaikams būti basiems net mokantis klasėse. Ugdytojai sako, kad vaikščiodami be batų, vaikai pagerina koordinaciją, laikyseną, netgi galvas laiko aukščiau dėl sensorinių impulsų, gaunamų iš žemės. Padais jaučiant nuolat besikeičiantį paviršių, stiprėja nervų ir raumenų sistema, gerėja orientacija erdvėje, atsiranda įvairesnių pojūčių ir idėjų kūrybiškumui.

„Kuo daugiau skirtingų paviršių, faktūrų vaikas liečia – o jų gamtoje netrūksta: tiek įvairių dydžių akmenukų, tiek medžių žievės, smėlio, – tuo labiau lavėja smulkioji motorika. O ji turi labai glaudų ryšį su kalba, nes sklindantys nerviniai impulsai stimuliuoja kalbos centrą“, – aiškina K. Audenytė.

Basos kojos padeda raumenims įgyti „atmintį“, sausgyslės tampa elastingesnės, atsparesnės.

Tinkama sėdėsena

Kalbėdama apie tai, kaip ugdytojams būti vedliais vaikų kelyje į sveikesnį augimą, kineziterapeutė ir auklėtoja pataria ne tik eiti į gamtą, bet ir pastebėti vaikų sėdėsenos ar stovėsenos įpročius. Svarbu pažiūrėti, kad vaikas prisėdęs žaisti neišsuktų kojyčių „W“ forma (taip vadinama dėl šlaunų ir blauzdų padėčių žiūrint iš viršaus). Sėdint „varlyte“ nedirba kūno raumenys, nelavėja pusiausvyra – tai gali daryti įtaką netaisyklingai vaikų laikysenai. Tokiu atveju reikėtų vaiką mokyti alternatyvių sėdėjimo padėčių: kojas ištiesus, sėdint ant kulniukų, jas sukryžiavus priekyje.

Gamtoje aktyviai leisdami dieną, gerai jaučiasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Dirbdama lauke auklėtoja pastebi, kad gerėja jos pačios ir kolegų fizinė ištvermė, stiprėja raumenynas, širdies ir kraujagyslių sistema.