"Jei vėl mesi kamuolį į sesę, vakare filmukų nežiūrėsi."
Kaip jums toks susitarimas? Skamba patraukliai? Juk vaikai taip myli filmukus, kad dėl jų padarytų bet ką.
Bet ar tai teisinga? Ar mes baudžiame vaiką, ar mokome, kad visi veiksmai turi pasėkmes?
Tad kuo gi skiriasi bausmė ir pasekmė?
Svarbiausias skirtumas yra tas, kad bausmė yra nesusijusi su vaiko veiksmais, todėl tampa, nepelnyta skriauda. Šiuo atveju, kuo filmukai susiję su kamuoliu ir sese? Niekuo. Tėvai manipuliuoja atimdami iš vaiko tai, ką jis labiausiai mėgsta (filmukus).
Tuo tarpu, pasėkmė yra vaiko veiksmų tąsa. "Jei vėl mesi kamuolį į sesę, aš jį iš tavęs paimsiu ir šiandien daugiau su kamuoliu žaisti negalėsi." Vaikui susidūrus su sąžiningomis pasėkmėmis ugdomas teisingumo jausmas bei atsakomybė. Be to, ateityje vaikas pats gebės geriau numatyti savo veiksmų rezultatus.
Ir nors bausmė puikiai suveikia čia ir dabar, ji veikia tik momentiškai, neturėdama teigiamos išliekamosios vertės. Tad linkiu visiems tėvams ne bausti vaikus už netinkamą elgesį, o skatinti juos elgtis teisingai, bei suteikti galimybę išmokti, kad visi jų veiksmai turi pasėkmes (geri taip pat). ❤️
