Būti mama svajojau nuo pat vaikystės...

Dar vaikystėje, paklausta kuo būsiu užaugus, atsakydavau: būsiu mama. Ir tai buvo mano didžiausia svajonė.

Tuomet "alpėdavau", pamačius mažą vaikelį, visi kiemo ir giminaičių vaikai būdavo mano numyluoti. Ir štai atėjo ta diena, kai sužinojau, kad svajonė pagaliau išsipildys: aš būsiu MAMA.

Sunku ir apsakyti, kokie jausmai užplūdo: euforija, džiaugsmas, nekantrumas... Kada? Kada pagaliau aš rankose laikysiu savo kūdikėlį. Laukiau be galo, net nemokėjau džiaugtis ir mėgautis tuo laukimu, vis skubinau tą rytojų...Jis atėjo, apversdamas visą gyvenimą aukštyn kojom, supratau, kad tai dar didesnė laimė nei įsivaizdavau savo svajonėse...

Netikėjau, kad meilė gali būti tokia stipri ir didelė, kasdien vis stipresnė ir didesnė. Dabar, žvelgdama į praeitus metus, galvoju, kad nemokėjau džiaugtis kiekviena nuostabia akimirka. Džiaugiausi, bet gal nepakankamai?

Laukiau pirmos šypsenos, pirmo gugavimo, vartymosi, atsisėdimo, žodžių, žingsnių...Ir vis nekantraudama...ir visa tai taip greitai prabėgo. Po septynerių metų širdyje atsirado vietos dar vienam angelėliui. Dabar žinau, kad mamos širdis tokia didelė, ir joje meilės užtektų dar ir dar vienam vaikeliui.

Šįkart neskubėjau niekur, mėgavausi kiekviena diena, kiekviena akimirka, sunkesne ir lengvesne. Sūneliui gimus neskubinau rytojaus, norėjau, kad kiekviena diena neprabėgtų taip greitai. Dienos nebūna vienodos, jos kasdien atneša kažką naujo ir nepaprasto. Visai nesvarbu buvo, kad būdavo bemiegių naktų, kad būdavo dienų, kai sūnelį reikėdavo ištisai nešioti ant rankų, nesvarbu, kad nuovargis kartais versdavo iš kojų, nesvarbu, kad kartais jaučiausi pririšta prie namų ir žlugdavo visi planai...

Svarbu, kad aš - MAMA.

Vaikai išmokė mane daugelio dalykų, vaikai mane sugrąžino į vaikystę, dar ir dar kartą. Snausti nėra kada, reikia žengti koja kojon su jais, su vienu sūneliu dar vaikystėje, su kitu jau paauglystėje...

Ir vėl prabėgs septyni metai, ir vėl per greitai...

Šiek tiek reikia atleisti savo globėjišką glėbį, vaikai savarankiškėja, dabar prasideda kitas etapas: draugystės, bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo, ir rūpesčio, kad jie užaugtų dorais žmonėmis, kad turėtų tikslą gyvenime, kad jo siektų...

Gera, vyresnysis sūnus jau yra ir mano padėjėjas, ir patarėjas, ir pašnekovas gana rimtomis temomis. Motinystė tikrai suteikia sparnus, galingus ir stiprius...

Jolanta

Konkursas „Tau, miela mama"

PIRMOJI SAVAITĖ "Motinystė suteikia sparnus"

Balandžio 11 - 17 d.

Laukiame jūsų pasvarstymų, gražių minčių apie MOTINYSTĘ... Ką jums tai reiškia, kokius išgyvenimus patiriate...Norime tiesiog išgirsti jūsų mintis iš savo gyvenimo ir patirties.

Savaitės laimėtojai dovanosime 2 elegantiškas KLEENEX DECOR servetėlių pakuotes!

Pagrindinė konkurso nugalėtoja gaus dvi Kleenex servetėlių pakuotes ir

nuostabią knygą "LAIMINGA VAIKYSTĖ"!

Knygoje - patarimai, kaip užauginti linksmą, sveiką ir savimi pasitikintį vaiką

DUONOS NAMAI dovanoja specialų MK simpatijos prizą!

Tai duonelė iš spelta miltų - sveika ir skanu!

 https://www.facebook.com/DuonosNamai

Speltos – viena seniausių grūdinių kultūrų. Jos buvo žinomos dar akmens amžiuje. Kitaip nei kitų veislių kviečių, speltų grūdai padengti žiedažvyniais, kurie apsaugo juos nuo ligų ir kenkėjų. Speltos neįsisavina mineralinių trąšų, todėl jos beveik neauginamos pramoniniu būdu. Tai genetiškai sveiki grūdai, atsparūs aplinkos užterštumui.