Spalio pradžia. Tik dabar pajutau, kad šiek tiek įsivažiavome į dienos ritmą, nors dar šiek tiek viskas chaotiška, bet viskas, Beatričė jau kievieną darbo dieną eina į darželį ir ten prabūna pora valandų.
Kodėl tik pora? Todėl, kad dar noriu pati daugiau pabūti su dukra. Kaip esu anksčiau minėjusi į darbą planuoju grįšti tik po Naujų metų, tad dar džiaugiamės laiku kartu, būdamos tik dviese. Nors ir dabar to laiko dviese lieka itin mažai. Po darželio grįžtame, jei geras oras pasivaikštome lauke. Grįžusios valgome pietus, tada skaitome knygeles ir pietų miegas. O vėliau jau laukiam grįžtant namiškių, ruošiam vakarienę ir laiko tik su mažąja dukra nebelieka, kai būname visi kartu veiklos jau visai kitokios, dugiau šurmulio, o dar ir didžiosios būreliai...žodžiu, kaip visada man maža laiko paroje, bet kam jo nemaža?
O nenuklystant labai nuo temos, darželyje Beatričei sekasi gerai. Kiekvieną rytą išeiname visos trys į darželį, skubam nes praktiškai visada vėluojam (didžiąją mergaitę stengiuosi nuvesti 9 valandą, nes tuo laiku prasideda dienos tema, pokalbiai, darbai ir visi kiti reikalai), tad palikusios sesę jos grupėje keliaujame į kitą grupę. Kol perrenginėju Beatričę, stengiuosi linksmai kalbėti, kalbinti ją, dainuoti daineles. Ant spintelių rūbinėje priklijuota daug žaismingų paveiksliukų, Beatričei, dabar TOP klausimas, KAS ČIA? Tad dėmesys nukrypsta kitur, kol vardinam kas čia kur ant spintelių gyvena, persirengiam smagiai, nors kartais ir grauduliukas užeina, tačiau greit jį nuvarom šalin. Beldžiamės į grupės duris, tada Beatričei būna neramiausia. Aš stengiuosi nestoviniuoti, neplepėti su auklėtoja, o greitai atsisveikinti, perduoti dukrelę auklėtojai ar šeimininkutei ir uždaryti duris. Kartais girdžiu, kad susigraudina labiau, būna dienų kai visai be ašarų atsisveikinam. Pagrindinės taisyklės - greitis atsiveikinant, pačios gera nuotaika ir viskas būna gerai.
Kiekveiną dieną auklėtoja pasakoja, kad Beatričė vis daugiau atsitraukia nuo auklėtojos ir žaidžia su žaislais, varto knygeles, stebi vaikus. Dar būna sunkiau pereinant nuo vienos veiklos prie kitos (einant priešpiečiauti ar visus vaikučius sodinant ant puodukų...) Bet pamažu viskas eina gera linkme, manau taip po truputį ir pripras.
Džiaugiuosi, nes labai greitai susidraugavo su antra auklėtoja (jos ilgą laiką nebuvo), jau antro susitikimo metu leidosi jos paimama ant rankų.
Kai ateinu pasiimti ir pamato mane dar beveik visada susigraudina ir atlekia pas mane. Tokia emocija rodo, kad ji tikrai labai manęs ilgisi būdama darželyje. Bet kaip ir rašiau, savo pusėje turim draugą LAIKĄ, tad manau, viskas bus gerai ir susitvarkysim su visomis emocijomis.
Tai tiek pas mus darželio tema, tikiuosi visi kartu dalyvavę šiame projekte darželinukai jau priprato prie naujo gyvenimo įvykio ir jiems viskas sekasi gerai. Visiems sėkmės ir sveikatėles, kad nesirgtumėte, kad grupės auklėtojos jus labai mylėtų ir grupiokai būtų šaunūs draugai. O aš dar žadu įrašą apie dovanas, kurias gavome šio projekto metu. IKI
