Tęsiame pasakojimą, kaip Dominykui sekasi mokykloje. Taigi praėjus dviems mokslo savaitėms, galėčiau pasidžiaugti, kad Dominykui kol kas sekasi puikiai! Vaikas keliasi tuo pačiu metu, kaip ir į darželį - 6val.45 min. Didelių sunkumų atsikelti nebūna, nors jis iš tų žmonių, kurie mėgsta ilgiau pasivartyti lovoje, o ne iš karto keltis. Kartais pasako, kad nutraukiau jo gražų sapną, bet aš jam pakartoju frazę, kad autobusas sapnuojančių vaikų nelauks. Mūsų pirmokėlis į mokyklą keliauja autobusu. Stotelė netoli mūsų namų, užtrunkam apie 2-3 min. Manau, kad lydėsiu jį kol eis į 1-ąją klasę, o nuo 2-osios klasės galės iki stotelės keliauti vienas. Nors dar šiuo klausimu reikės pasidomėti per ateinčią savaitę vyksiantį tėvelių susirinkimą. Gal Vokietijoje yra reglemantuotos taisyklės, iki kokio amžiaus tėveliai turi lydėti mokinukus. Žemiau esančioje nuotraukoje matosi autobusas. Panašiai toks pat veža ir Dominyką. Smagu tai, kad jie sustoja mokyklos kieme, nereikia vaikams kirsti jokios gatvės.
Pamokos trunka iki 11.15 val. arba iki 12.15 val. Kas yra įdomiausia ir kitaip nei Lietuvoje, pamoka trunka 1.5 val. Jei tarkim yra 4 pamokos, kurios baigiasi 11.15val. tai pertrauka būna tik viena (9.30). Jei pamokos tęsiasi iki 12.15 val. tuomet būna 2 pertraukos. Pirmosios pertraukos laikas 20 min, antrosios - 15min. Taip jau yra. Kadangi man pačiai teko truputėlį padirbėti mokykloje, visa tai išgyvenau pati. Ir man pamokos prailgo! Taip pat įdomu tai, kad nėra aiškios ribos, kur prasideda ir baigiasi matematikos, kur gamtos, ar kitos pamokos laikas. Viskas sakyčiau labai persipynę. Mokytojos neakcentuoja, kad dabar bus toks ar kitoks dalykas. Man tai buvo pakankamai keista ir neįprasta lyginant su Lietuva (Lietuvoje beveik 10 metų pradirbau mokykloje).
Grįžtant prie Dominyko įspūdžių, galiu pasakyti, kad jis džiaugiasi lankydamas mokyklą, o ne darželį. Jaučiasi, kaip jau viena mamytė rašė, toks suaugesnis, jau nebe darželinukas. Kiekvieną dieną būna užduota namų darbų. Vaikai patys atitinkamais ženkliukais juos pasižymi specialiame namų darbų sąsiuvinukyje. Matau, kad jau ryškėja Dominyko namų darbų ruošimo ritualas. Pirmiausia grįžęs pavalgo, truputį pailsi, tuomet paruošia namų darbus ir tuomet likusią dienos dalį skiria žaidimams. Vieną dieną sulaukėme ir ašarų, klausimų, kodėl tiek daug reikia ruošti pamokų (buvo užduoti pabaigti 4 lapai, nepilni žinoma), tačiau pasikalbėjus ir nusiraminus, vaikas namų darbus atliko. Manau, kad nereikia vaikui nusileisti ir sakyti, kad padarysim rytoj, nors jie užduoti šiandieną. Manau, kad tokiu būdu vaikas įpras prie to fakto, kad, kas užduota tą privalu padaryti.
Ateinančią savaitę įvyks klasės tėvelių susirinkimas. Įdomu pačios mokytojos paklausinėti, kaip sekasi Dominykui. Su mokytoja neusitinkame, nes Dominykas ryte vyksta su autobusu, o po pietų lanko prailgintą grupę (Mittagsbetreuung). Joje jam labai patinka, nes gali žaisti žaisti ir dar kartą žaisti! Ypač jį šiuo metu domina Lego. Namų darbų šioje grupėje neruošia, nes būna tik iki 13.30 val. Kita vaikučių grupė, kuri būna iki pat 17 val. turi teisę pasiruošti namų darbus.
Šią prailgintą grupę lanko daugybė mokinukų. Ši prailginta grupė yra visai atskira organizacija, kuri tuo užsiima, randasi visai šalia mokyklos, net pastatai sujungti. To labai reikėtų ir Lietuvoje. Manau, kad neteisinga, kad tie patys mokytojai dirbę per pamokas, išeikvoję daugybę energijos ir jėgų, dar turi užsiimti su mokinukais ir po pamokų. Manau, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Kaip pastebiu, Vokietijoje taip ir yra. Aišku, kad kiekviena paslauga kainuoja. Šios grupės lankymas, mums tėveliams atsieis 40 Eu per mėnesį. Jei nori, kad vaikas gautų ir šiltą maistą, ruošiamą vietoje, prisidėtų dar 40 Eu. Tačiau mes maisto nesame užsakę, Dominykui pakanka to, kurį įdedu į mokyklą į pietų dėžutę. Paskutinėje nuotraukoje Dominykas prie prailgintos grupės pastato.
Gintarep
jaldija