Dūkštų ąžuolyno takais

Vykstant nuo Kernavės Vilniaus link, už Dūkštų miestelio, pamatėme nuorodą į Dūkštų ąžuolyną.

Nors iš pradžių pasirodė, kad tai gūdus miškas, bet nusprendėme išbandyti pereiti visą pažintinį taką. Ir tikrai buvo verta. Nes, atrodo, grįžome į pagonybės laikus, kur viešpatavo kaukai, vaidilutės ir mitologinės būtybės.

Pirmosios tako pradžioje mus pasitiko:

Vaidilutė

Milda - meilės deivė.

Kadangi vienoje vietoje takas išsišakojo, pasukome apžiūrėti Akmens su ženklais. Pasak istorijos, žmonės tiki, kad šis akmuo išpildo norus. Ir gėlių puokštelė padėta ant akmens buvo su padėka už dukrytę.

Eidami tolyn taku priėjome:

Kernių - Kernavės valdovą,

Praamžių - dievą kūrėją, visatos likimo lėmėją,

Patrimpą - senovės prūsų upių ir šaltinių dievą,

Pikolį - požemių karalystės dievą,

Kauką - žemės ir turtų globėją,

Perkūną - darnos globėją,

Samanių - miško augalų globėją,

Austėją - bičių globėją,

Raganėlę - žolininkų pradininkę,

Laimą - žmonių likimo skelbėją.

Radome ir Paparčio žiedą - žmogaus brandos, žinojimo įsikūnijimą,

Girios karalių, ąžuolo personifikaciją,

Karį,

Žemyną - žemės motiną,

Žiežulą,

Drevinuką,

Ragių,

Medeinę - miškų ir medžioklės deivę.

Ir pažintinio tako pabaigoje - Žvorūnę - laukinių žvėrelių globėją.

Kadangi ėjome mažąjį ratą, tai suvaikščiojome 1,5 km. Eidami taip pat galėjome stabtelti pailsėti, pasimėgauti gamta.

Šiek tiek iš istorijos: Dūkštų ąžuolynas - tai unikalus gamtinis objektas, atlaikęs amžių išbandymus Dūkštų kraštovaizdžio draustinyje. Čia auga 170 – 200 metų ąžuolai. Biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiame 35,8 ha plote įsteigtas gamtinis rezervatas (pasinaudoda Wikipedia šaltiniu).

Jei vyskite pro šoną, būtinai stabtelkite pasižvalgyti. Tai iš tiesų gamtos rojus.

Rima