-Ooo, čia ta išdykusi karvutė, kurią mačiau paveikslėlyje kompiuteryje! - bėga pasigirti tėčiui mūsų čiauškutė, vos išpakavusi gautą nuotaikingą knygelę.
Dukrytės rankose J.Wieslander knygutė ,,Mamulė Mū plaukioja".
-Kada mes ją skaitysime? Noriu, noriu, noriu, noriu...
Deja, mudu su tėčiu turime skubių remonto darbų palėpėje, nes jau ir mūsų pagalbininkas - senelis laukia, kada čia kibsime į darbus...
Tada mažoji greit atsiduria vyresniojo brolio kambaryje, šūktelėjusi mums tik vieną klausimą:
- O kada grįšit namo? (Na jai palėpė kažkodėl neatrodo, kad tai tie patys namai :) )
Bet atsakymo jau lyg ir nebegirdi, tik kalbina brolį padėti savo skaitinius į šalį ir paskaityti jai apie Mamulę Mū...
Kai ,,pareinu namo", matau akiai ir širdžiai mielą vaizdelį :)
Po knygutės perskaitymo mažoji apipila brolį galybe klausimų (Ar karvė gali maudytis baseine? O jeigu ji ateitų ir įliptų į mūsų baseiną? O kaip karvė ir varna kalbėjo? Kaip mes kalbam? O jinai nebijojo čiuožti ir įkristi į vandenį? ir t.t.). Dalis klausimų kliuvo ir man. Vieną iš jų galiu užduoti ir jums:
Kuri iš šitų karvučių yra Mamulė Mū ?
Knygutėje pasakojama smagi draugiškos karvutės - Mamulės Mū istorija - nuotykis dukrytei labai patiko. O man džiugu, kad, mums dar kartą bevartant knygelę, jai kilo noras skaičiuoti karves, varnas ir kitokius dalykėlius. O bevažiuojant automobiliu užmiestyje, ne kartą girdėjosi džiugūs šūksniai :
- Va ten pažiūrėkit - matau karves!
Dėkingi esame Mamyčių klubui už smagias akimirkas su Mamule Mū :).
