Darželio auklėtojos darbas, ypač lopšelinukų grupėje - sunkus. Taip nuspręndžiau šiandiena sėdėdama rūbinelėje ir klausydama kaip verkia vaikai.... Šiandiena buvo ta diena, kai Beatričę trumpam palikau grupėje. Verkė...ir labai, bet apie tai kaip mums sekėsi papasakosiu kitame įraše. Šiandiena noriu pakalbėti apie auklėtojų darbą. Iš tikrųjų jų darbas beprotiškai sunkus tiek fiziškai, tiek emociškai. Mūsų auklėtoja, kiek spėjau pažinti per tuos trumpus susitikimus, atrodo labai maloni, tiek tėvams, tiek vaikučiams. Moterytė, kaip sakoma "jau amžiuje", bet dar ir ne užtarnautas poilsio metas. Vat ir galvoju, taip sunku dirbti su tokiais mažiukais (pas mus grupėje visi iki dviejų metukų), ypač kai tokios energijos ar sveikatos nebėra kaip jaunystėje. Man gaila žiūrėti į tas moterytes: suplukusios, sušilusios, be pertraukų nešioja mažylius, kurie pravirkus pradeda verkti visi. Ir visi nori, kad juos pakeltų, priglaustų, panešiotų, paglostytų... Vaikučių mūsų grupėje 10, o auklytė ir šeimininkutė turi tik po dvi rankas...Keista sistema mūsų... Pas tokio amžiaus vaikus grupėje turėtų dirbti daugiau žmonių.
Pradėjau galvoti apie visas matytas auklėtojas ir juk tikrai, tik darbar susimasčiau, kad jau visos "amžiuje"...ar čia tik mūsų darželyje šitaip? Kažin kodėl? Ar nėra poreikio jauniems specialistams? ar jų tiesiog nėra, nes žinome koks darbo užmokestis jiems siūlomas?
Šiandiena pas mane tokių nepabaigtų ir daug klausimų be atsakymų diena...galvoju į kokias rankas atiduodu savo vaikus jų didžiąją gyvenimo dalį...
Nebūtina gi imti kiekvieną vaiką ant rankų, tam, kad nuraminti. Nuraminti galima vaiką kažkuo sudominant ir pan. Amžius auklėtojų čia visai ne kriterijus - tiek jauna, tiek senyva auklėtoja gali būti vienodai puiki, arba - priešingai.
Pas mus grupėj iki pietų dvi auklėtojos, abi jaunos ir dar viena auklėtojų padėjėja. O mūsų grupė nemaža - 18 vaikų lopšelinukų. Ir verkia rytais. Skamba net gatvė... dabar žinoma ne visi susirenka, o jei ir ateina, po kelių dienų suserga. Mes antrą sav. Lankom. Neverkia, o rėkia. Sunku atsisveikinti ir susitikti. Tokia ta adaptacija..
dėl kantrybės pritariu 😀
aš prieš amžių nieko prieš, visi mes turėsime dirbti...tiek, kad man jų gaila nes jos tiesiog fiziškai neturi sveikatos tiek išnešioti tuos mažiukus ant rankų. ...
Mqnau, kad yra visokių ir vyresnių ir jaunesnių. O kurios geresnės, pasakys vaikai. Vieni mėgsta jaunesnes, kiti vyresnes.
O iš kitos pusės pagalvoji, kad "tos amžiuje" kadaise taip pat buvo jaunos :-)
Ir ką? ta jaunystė ima ir praeina, o dirbti vis tiek reikia :-)
Mano dukros darželyje dirba dvi auklytės, viena pagrindinė mano mamos amžiaus, o kita keičianti ją-jauna moteris. Mano dukrai labiau patinka ta vyresnioji, ne problėmų galiu palikti grupėje. Kelis rytus per savaitę pasitinka jauna auklytę, vaiką tenka palikti su ašaromis. Gerai, kad yra auklyčių pagalbininkė, kuri būna kasdien...
Gal tos "amziuj" labiau vaikus myli? As pagal save sprendžiu- meile ir kantrybe man tik su amzium atejo