Kovo pradžioje pirmą kartą Lietuvoje vykusios draugiškosios socialinio emocinio intelekto ugdymo (SEU) olimpiados pradinėms klasėms „Dramblys“ rezultatai parodė, kad pradinių klasių moksleiviams labiausiai trūksta gebėjimų valdyti savo emocijas, savo impulsyvų elgesį bei gebėjimo prisiimti atsakomybę už savo žodžių ir veiksmų poveikį kitiems žmonėms, nors mokytojai šiuos gebėjimus įvardijo tarp labiausiai ugdytų prieš olimpiadą ir pasirinktų ugdyti olimpiados metu gebėjimų.
„Dramblys.lt“ iniciatyva tęsiasi jau šeštus metus ir Lietuvos mokyklose yra vykdomos emocinio intelekto lavinimo programos. Siekėme, kad olimpiados metu mokyklos bendruomenė – mokytojai, moksleiviai ir moksleivių tėvai susitelktų bendram moksleivių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui. Juk ypatingai svarbu, kad savitvardos, savimonės, socialinio atsakingumo, tarpusavio santykių ir sprendimų priėmimo būtų mokoma ne tik mokykloje, bet ir namuose,“ – teigia olimpiados iniciatorė VšĮ „Pozityvaus ugdymo instituto“ vadovė ir Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė.
Pirmoji „Draugiškoji SEU olimpiada“
Šiais metais simboliškai paminint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį olimpiadoje dalyvavo 100 mokyklų iš didžiųjų miestų ir įvairių Lietuvos regionų: 99 Lietuvos mokyklos ir viena tarptautinė lietuvių mokykla, įsikūrusi ne Lietuvoje, iš kurių 92 valstybinės mokyklos ir 8 privačios, 72 miesto mokyklos ir 28 rajono.
Iš viso olimpiadoje dalyvavo 270 pradinių klasių iš 30 Lietuvos savivaldybių, 256 pradinių klasių mokytojai, 5151 moksleivis (1464 pirmųjų klasių moksleiviai, 1193 – antrųjų, 1319 – trečiųjų, 1014 – ketvirtųjų bei 161 jungtinių klasių moksleivis).
Prieš ir po olimpiados buvo vykdomos mokytojų apklausos. Apklausoje prieš olimpiadą dalyvavo 222 mokytojai (79,3 proc. visų užsiregistravusiųjų), o apklausoje po olimpiados – 229 mokytojai (89,5 proc. visų olimpiados dalyvių).
Socialinių mokslų daktarė, olimpiados „Dramblys“ užduočių kūrėja Audronė Allan analizuodama apklausos rezultatus atskleidė, kad dauguma olimpiados dalyvių socialiniame-emociniame ugdyme nėra naujokai.
„Apie trečdalis (30 proc.) mokytojų savo ugdymo praktikoje skiria laiko socialiniam-emociniam ugdymui: organizuoja pamokas, renginius, akcijas ar kt., bet šių iniciatyvų dar nejungia į nuoseklią SEU gebėjimų lavinimo programą, 40 proc. – įgyvendina nuoseklią socialinio-emocinio ugdymo programą. Tačiau tik kas dešimtas (11 proc.) nuoseklią programą įgyvendinančių pedagogų nurodė matuojantis mokinių daromą pažangą ir vertinantis SEU pasiekimus,“ – olimpiados rezultatus apžvelgia dr. A. Allan.
Apklausos prieš olimpiadą rezultatai parodė, kokių emocinių gebėjimų trūksta vaikams
Beveik pusė mokytojų (43 proc.) mano, kad pradinių klasių moksleiviams labiausiai trūksta gebėjimo valdyti savo emocijas, daugiau kaip pusė (58 proc.) prieš olimpiadą apklausoje dalyvavusių mokytojų nurodė, kad šio gebėjimo plėtojimui iki olimpiados skyrė daugiausiai dėmesio ir 54 proc. po renginio apklausoje dalyvavusių mokytojų nurodė, kad olimpiados metu plėtojo šį gebėjimą. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) mokytojų gebėjimą valdyti savo impulsyvų elgesį nurodė kaip trūkstamą 1-4 klasių moksleiviams, tiek pat lavinę iki olimpiados bei šiek tiek mažiau nei trečdalis (31 proc.) pasirinko jį lavinti olimpiados metu. Socialinio sąmoningumo gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo žodžių ir veiksmų poveikį kitiems žmonėms tarp mokiniams trūkstamų nurodė apie trečdalis mokytojų (34 proc.) ir iki olimpiados plėtotų (32 proc.)
Tėvai negausiai įsitraukė į olimpiados veiklas
Po olimpiados atliktos apklausos rezultatai parodė, kad ne tiek daug tėvų įsitraukė į olimpiados užduočių atlikimą namuose. Net 59 proc. olimpiadoje dalyvavusių pedagogų nepavyko pritraukti nė vieno iš tėvų, kurie dalyvautų veiklose mokykloje ir atliktų užduotis kartu su savo vaikais namuose. Iki 10 proc. klasės tėvų pavyko pritraukti 23 proc. mokytojų, o nuo 11 iki 30 proc. – tik 8 proc. mokytojų. Tėvų įtraukimą į olimpiados veiklas daugiau nei pusė (54 proc.) apklausoje po olimpiados dalyvavusių mokytojų įvardijo kaip vieną didžiausių sunkumų.
Pasak „Paramos vaikams centro” psichologės Ievos Dulinskaitės, iš vienos pusės, socialinių emocinių įgūdžių reikšmė švietimo procese dar tik įgyja pagreitį, todėl ne visi tėvai turi aiškų suvokimą, kodėl taip svarbu ugdyti emocinius vaikų gebėjimus. Iš kitos pusės, šių įgūdžių ugdymas greičiausiai nebuvo pačių tėvų švietimo dalimi, todėl tėvai gali jaustis kiek nejaukiai ir neužtikrinti savo jėgomis, kuomet vaikai kviečiasi juos pagalbos.
"Vaikai auga saugūs ir emociškai sveiki tik tuomet, kai šalia esantys suaugusieji su jais kuria pagarbius ir patikimus santykius, domisi jų vidiniais išgyvenimais, palaiko mokantis bei siekiant savo tikslų. Kiekvienas vaikas jaučiasi svarbus ir įvertintas, kai tėvai įsitraukia į tas veiklas, kuriomis užsiima vaikai. Tai padeda kurti jausmą, kad aš esu įdomus ir vertingas, tėvai manimi tiki ir pasitikimi,“ – pasakoja „Paramos vaikams centro” psichologė.
Pasak psichologės I. Dulinskaitės, efektyviausiai emocinių įgūdžių vaikai mokosi tuomet, kai visi suaugusieji jų artimojoje aplinkoje laikosi vienodų ir nuoseklių nuostatų, kviečia įvardinti jausmus specifinėse situacijose, suprasti kito požiūrį, ieškoti veiksmingų problemų sprendimo variantų, tinkamai reikšti pyktį. Kai tėvai ir mokykla derina savo rodomą pavyzdį, tuomet vaikams daug lengviau mokytis iš vieningo pavyzdžio.
Skatins ugdyti socialinį emocinį intelektą jautriausių savivaldybių mokytojus
Aktyviausiai šiųmetėje olimpiadoje dalyvavo Kauno savivaldybė (48 klasės iš 14 Kauno miesto mokyklų ir 19 klasių iš 5 Kauno rajono mokyklų), Vilniaus miestas (47 klasės iš 18 mokyklų), Klaipėdos miestas (15 klasių iš 7 mokyklų), Ukmergės rajonas (14 klasių iš 3 mokyklų), Šiaulių rajonas (12 klasių iš 3 mokyklų). Raseinių savivaldybėje dalyvavo viena mokykla, kuri iš savo mokyklos įtraukė net 16 klasių. 30 Lietuvos savivaldybių pirmaisiais olimpiados metais į renginį nebuvo įsitraukusios.
Pagrindinis draugiškosios olimpiados rėmėjas „Tele2“ skirtas didysis prizas – Dramblys.lt iniciatyvos pusės metų emocinio intelekto programos mokymai – atiteko Joniškio rajono savivaldybės mokytojams. Emocinio intelekto programos mokymuose galės dalyvauti apie 30 mokytojų.
Mokymus laimėjusią savivaldybę išrinko olimpiados darbo grupės nariai, kurie kūrė olimpiados užduotis ir prisidėjo prie jos organizavimo. Vyko konfidencialus balsavimas, atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus. Jautriausia savivaldybė buvo renkama remiantis šiais kriterijais: aktyvumas (buvo renkamos savivaldybės kuriose dalyvavo ne daugiau kaip 3 mokyklos ir ne daugiau kaip 3 mokytojai), mokyklos bendruomenės subūrimas, tėvų įtraukimas, rezultatai mokiniui, rezultatai mokytojui.
Petras Masiulis, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius, teigia, kad pagrindinė mintis, remiant ir palaikant, draugiškosios olimpiados „Dramblys“ iniciatyvą – noras, kad mokyklose išliktų tęstinumas ir orientacija į emocinio raštingumo ugdymą.
„Prisidėdami prie draugiškosios „Dramblio“ olimpiados rėmėjų ir iniciatyvą palaikančių organizacijų, siekiame, kad pasibaigus olimpiados savaitei, jautriausios savivaldybės mokytojai turėtų galimybę mokytis ir dalyvauti Dramblys.lt emocinio intelekto programoje,“ – sakė P. Masiulis. „Palaikome šią iniciatyvą ir tikimės, kad mūsų parama iš tiesų pagerins situaciją ir padės sustiprinti ne vienos mokyklos bendruomenės socialinius ir emocinius gebėjimus.“
Olimpiados organizatoriai sieks, kad olimpiada „Dramblys“ taptų kasmetiniu renginiu, skatinančiu atkreipti visuomenės dėmesį į draugiškos ir saugios aplinkos kūrimą mokykloje, įtrauktų kuo daugiau vaikų, mokytojų ir tėvų. Taip pat bus siekiama, kad į olimpiadą įsitrauktų ir kuo daugiau savivaldybių.
Pasak olimpiados organizatorės VšĮ „Pozityvaus ugdymo instituto“ projektų vadovės ir lektorės Lauros Danylienės, svarbiausia, kad visus renginį remiančių organizacijų atstovus vienija bendras bruožas – idėjos, kad mokyklose reikia skirti dėmesį ne tik dalykinių žinių gebėjimui, bet ir emocinio raštingumo skatinimui, saugios aplinkos kūrimui ir mokyklos, į kurią vaikams gera eiti, puoselėjimui.
