Gabrieliaus ir Nikos draugystė

Noriu Jums pristatyti nykštukinį taksą, kurį mano sūnelis jau spėjo pamilti. Deja, gyvūnų namie mes neturime, nes, manau, turint gyvūną, ypatingai šuniuką, būtina erdvė, o pas mus butas per mažas.

Tad šio šuniuko šeimininkai yra Gabrieliaus seneliai, pas kuriuos dažnai apsilankome. Mano sūnui labai patinka su juo žaisti, pradeda krykštauti vos jį pamatęs. Taksės vardas Nika. Tai ypatingo dėmesio trokštantis gyvūnas.

{pic:1}

{pic:2}

Jei ilgesnį laiką jai neparodai dėmesio ar juo labiau palieki vieną namuose, ji visais būdais bando daryti viską, kad tik būtų pastebėta: ne kartą sudraskė užuolaidas, sugraužė kabelius. Todėl juokaudama sakau, jog tokį šuniuką reikia auginti tiems, kurie nebeturi, ką veikti ir galėtų visą laiką skirti šiam mielam padarėliui.

{pic:3}

{pic:4}

Nors Nika ir krečia išdaigas – tai be galo mielas gyvūnas. Turi užsispyrusį, išradingą, gudrų ir smalsų charakterį. Jei nusiveža kur į kaimą ir paleidžia pasilakstyti, tuoj pat pradeda rausti duobes, nes tai urvinis šuo.

{pic:5}

Juokingiausia situacija, kad mano mama (Gabrieliaus močiutė) dažnai Gabrielių pavadina Nika. Tikriausiai dėl to, kad labai priprato prie šio šuniuko, o Gabrielių vis dėlto mato rečiau.

Pasižiūrėkite filmuką, kaip smagiai Nika žaidžia su Gabrieliumi.

Živilė Gibiežaitė-Bagdonienė