Jei nestabtelsime, tai net nepastebėsime, kaip gamta bunda iš žiemos miego. Ir nors šaltoka, nors saulutės mažoka, gamtoje kasdien atsiranda vis daugiau pokyčių, vis daugiau pavasarį skelbiančių ženklų.
Mes sakome, kad į mūsų gimtąjį miestą pavasarį ant sparnų atneša gulbės. Jos apsistoja Nemuno užlietose pievose ir stebina mus savo didingu grožiu.
Su sūneliu nutarėme kartu stebėti nuostabų gamtos atgimimą. Pirmiausiai perskaitėme knygelę
Ir leidomės ieškoti pavasario ženklų. Dalyvavimas šiame konkurse mums prilygo "Gamtos pažinimo pamokai".
Atrodo, kad tos žalumos taip maža, bet ir ta kukli šiluma padėjo išsiskleisti pirmosioms pievų gėlytėms. Mes kelias dieneles keliavome tuo pačiu keliu, palei upeliuką Imsrė,
Ir kaskart atrasdavome vis naujų žiedelių
Stebinusių mus savo gaivumu, tyrumu. Taip ir norėjosi kiekvieną pačiupinėti, kiekvieną pauostyti.
Balandžio šiluma prikėlė ne tik augalėlius, bet ir visą žiemą miegojusius vabzdžius. Jau plazda įvairiaspalviai drugeliai. Saulutėje šildosi driežai (vieną sutikome, tik jis fotografuotis nepanoro...
Krūmuose ir medžiuose paukščiai giesmininkai rengia nuostabiausius koncertus. Aukštai sukrautuose lizduose kleketuoja gandrai ir tikriausiai jau peri vaikučius.
Medžiai pirmiausiai pasipuošia įvairiausiais pumpurėliais, iš jų formuojasi žiedeliai ir lapeliai.
Kiek daug gamta motulė pateikė mums staigmenų, visų dar nepamatėme, o gal nepastebėjom. Sūnelis mano sako: dabar žinau - gamta gyva.
Jolanta
👍