Suprantu, kad ką dabar parašysiu bus mūsų auklėjimo spragų rezultatas. Bet geriau dabar, nei vėliau.
Tad vaikas, kaip žinote iš ankstesnių blogų yra supažindinamas su pinigėliais ir vaiko piniginėje kartais galima rasti vienženklių kupiūrų, tuomet jau vaiko reikalas kur jis juos panaudos.
Bet...Štai ir atsirado tas "reikalas". Per išeigines spaudėmė natūralias obuolių sultis ir... vaikas atsisakė jų įsidėti, bet jau atėjusi paimti vaiko iš mokyklos radau piniginę gerokai patuštėjusią, o kuprinėje ...nepradėtą pakelį obuolių sulčių.
Tad bandžiau išlikti rami ir pasikalbėti su vaiku. Vaiko argumentas, kad norėjo gerti (primenu: pakelis pilnas), o užklausus kodėl negėrė arbatos - atsakė,kad ji buvo neskani (buvo mėtų arbata, kurią labai mėgsta).
O aną savaitę radau sausainių, šiaudelių ir kitokio "gėrio". Mudviejų keptų sausainių nevalgė, nes ir šie anot jos "neskanūs", nors kažkodėl namie buvo ir skanūs.
Tad apie sausainių kainą ir vertę lyg pasišnekėjusios, nutarėme, kad viską pirks parduotuvėje per išeigines, nes gausis visko vos ne 3 kartus daugiau, nes mokykloje ir svorio mažiau t.y. kiekio ir beveik trigubai brangiau, o dar paminėjau, kad tie "ilgaamžiai" produktai nėra sveiki. Tad lyg suprato vaikas, bet....
Vakar jau įsiterpė net mokytoja. Ai nepaminėjau, kad mes visą savaitę neturėjome SAVO mokytojos, nes ji susirgo. Tad pradžioje suverčiau visą bėdą, kad nėra SAVO mokytojos ir už tai tiek nesusipratimų.
Tad vakar mokytoja (pakaitinė) uždraudė mano vaikui atsinešti kišenpinigių. Nes, anot mokytojos, prisiperka visko nemaistingo ir nevalgo pietų. Mokytojos pastebėjimas, kad jei vaikas pusryčiauja namie, tai net ir įdėti nieko nereikia, nes tuomet nevalgo pietų.
Tad bandysime naudotis rekomendacijomis ir piniginę stebėsime, kad ji liktų namie. Bet, pasirodo, piniginė turi stebuklingų galių, ir nors vakar vakare buvo namų spintelėje, šiandien - ji jau mokyklos spintelėje. Tad teko demonstratyviai vaikui paaiškinti, kad mokytoja neleido ir aš piniginę pasiimu.
Tad tokios mūsų problemytės. Žinoma, jos šalutinės. Galbūt jų ir nebūtų, jei neleistume vaikui turėti savo pinigėlių ir mokyti pačiam pirktis to, ko reikia. Bet aš linkusi manyti, kad reikia ir šį etapą praeiti. Tik kaip jį praeiti be nuostolių: dvasinių ir finansinių?
Gal Mamyčių klubas galėtų kreiptis į atitinkamus specialistus? Nes manau, kad šis klausimas opus kiekvieno pradinuko tėveliams.
Mano supratimu vaikams visas įdomumas pirkti, tai kas, kad tai ką nusiperka dažniausiai taip ir lieka nei išgerta, nei suvalgyta. Kitas dalykas skatinantis tai daryti yra konkurencija tarp vaikų. Visi perka, tai ir aš noriu.
O jūsiškė jei dar ir nesuvalgo to ką nusiperka tai gali atsirasti tokių, kurie išprašys, kad atiduotų.
Išties tai aš nesuprantu kam jūs iš vis duodat pinigų. Pusryčius pavalgo, dar kažką įsideda, ir dar valgo pietus. O ką jūs patariat jai nusipirkt už skiriamus pinigėlius?Tai per pertraukas nėra kada nei pažaist, nei pabendraut, tik valgyt ir valgyt😀
O norint išmokinti atsakingai elgtis su pinigais, nemanau, kad geriausia vieta mokykloje. Paskirtus savaitinius kišenpinigius, jei jau tokius skiriate, galit išleisti kur nors kitur. Ar žaislų parduotuvėje, ar knygyne, tada irgi išmoktų ir skaičiuoti, ir taupyti. Lai nusižiūri kokį daiktelį, aptarkite kelių savaičių (ar kelių dienų) reikėtų , kad susitaupytų reikiama suma.