Šioje TYTO ALBA išleistoje knygelėje sudėti gražiausi Vytės Nemunėlio, Martyno Vainilaičio, Justino Marcinkevičiaus, Ramutės Skučaitės, Violetos Palčinskaitės, Sigito Gedos, Juozo Erlicko ir kitų lietuvių poetų eilėraščiai.
Skambius, lengvai įsimenamus eilėraščius apie sraigę, nešiojančią paštą, baltąją varnelę, pasipūtėlius gaidžius ir išsvajotąjį šunelį, apie limonado upes ir šokolado kalnus Mėnulyje, senelio vėjinius malūnus ir senelės pasakas bus smagu skaityti ir deklamuoti.
Vaikystėje išmokti eilėraščiai mus lydi visą gyvenimą – atraskite savo mėgstamiausią!
Vytė Nemunėlis
Mano namas
Pastačiau aš gražų namą:
Nei per aukštą, nei per žemą.
Nei per siaurą, nei per platų –
Čia gyvensiu šimtą metų!
Kaminas iš tolo šviečia,
Durys eit į vidų kviečia.
O viduj koksai gražumas,
Kambarėlio koks didumas!
Prie staliuko matot kėdę,
Ant kėdės margiukas sėdi,
Netelpa tik uodegytė...
Kur ją dėti, kas daryti?..
Jurgis Kunčinas
Labas, sraige!
– Sraige, labas! Kur eini?
– Į pasaulio kraštą!
– Ką tu, sraige, gabeni?
– Aš nešioju paštą.
– Ar sunkus tavo krepšys?
– Oi, sunkus be galo!
– O iš kur žinias neši?
– Iš pasaulio galo...
– Kas girdėti už kalnų?
– Ten jau žydi gėlės.
– O už jūrų mėlynų?
– Gieda vieversėlis!
Bet dabar – gana kalbų –
Aš labai labai skubu!
Laimėti taip paprasta!
Komentaruose parašykite, koks mylimiausias jūsų vaikystės poetas ir kokį jo eilėraštį (bent posmelį) pamenate.
Laimėtoją loterijos keliu rinksime lapkričio 17 d.
Man labiausiai įsimintinas ir gražiausias vaikystės eilėraštis - Ramutės Skučaitės MOČIUTĖ
Pamenu iki šiol, kaip mus per šventes sulipindavo ant suolo 8 anūkėles ir 1 anūką ir mes deklamuodavome tai šventei skirtus eilėraščius 😍 Šį eilėraštį išmokome abi su pssesere, bet kadangi ji už mane vyresnė 6 mėn 😃 tai jai teko mokintis kitą močiutės penkiasdešimtečiui - iki šiol susitikusios iš šios istorijos pasijuokiame.
MOČIUTĖ
Kas gera, kas šilta —močiutė.
Kas glosto, kas glaudžia — močiutė.
Močiutė — tai pasakos ilgos,
raudonos uogelės ant smilgos,
Gėlių daigeliai sužėlę, lėlyčių margi drabužėliai…
Močiutė — mamytės mama. Močiutė — namų šiluma.
😍 visgi kai pamąstau, nelengva buvo mamytėms rasti 9 skirtingus eilėraščius apie močiutę 😍
V. Palčinskaitės Pusnynų pasaka
Po sniegu jauku ir šilta.
Pūgos kloja baltą šilką.
Po sniegu, po sniegu
Miega pasaka vaikų.
Bet Kalėdų šviesią naktį
Pasaką reikės pasekti,
Eglutes reikės uždegti
Tą Kalėdų šviesią naktį.
Iš pūgų, Speigų, Sniegų -
kelkis kad pasaka vaikų.
Maironis,
Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties!
Vien meilę norėtum dainuoti,
Apimti pasaulį, priglaust prie širdies,
Su meile saldžiai pabučiuoti!
oi, daug sukasi minty linksmų eilėraštukų iš vaikystės, pirmasis dabar šovęs į galvą, V.Palčinskaitės:
Kas ten trepsi, kas ten šoka,
Kas ten vaikščioja po stogą?
Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug žydrų lietaus nykštukų.
Ilgos plonos jų kojytės,
Žydro stiklo kepurytės.
Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Žydro stiklo jų batukai.
O kiekvienas rankoj neša
Po apvalų žydrą lašą.
Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug lietučio sviedinukų.
Kuo greičiau į lysvę žalią
Pas plaštakę, pas gėlelę.
Ci ku ca ku; tu ku tu ku,
Skuba daug lietaus nykštukų.
J.Marcinkevičius Žiema
Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų.
Ir džiaugėsi:
-Bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago!
Gulėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu. Niekam neduosiu.
Užkliuvo jos ratai už vėjo
Ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai, atsikėlę iš miego,
Už lango pamatė daug sniego.
Visada, kai tik po žiemos pradeda dairytis į mus pavasaris, prisimenu vaikystės Maironio eilėraštį:
Pavasario saulė prašvito meiliai
Ir juokiasi, širdį vilioja;
Iškilo į dangų aukštai vieversiai,
Čirena, sparneliais plasnoja.
Išaušo! išaušo! Vėjelis laukų
Bučiuoja, gaivina krūtinę;
Pabiro, pasklido žiedai ant lankų -
Vainikų eilė pirmutinė.
Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties!
Vien meilę norėtum dainuoti,
Apimti pasaulį, priglaust prie širdies,
Su meile saldžiai pabučiuoti!
Man į atmintį įstrigęs eilėraštis, kurį mokino auklėtoja darželyje. Tik autoriaus nežinau...
Papuošta, aprengta
Kambary lyg ne ta.
Be sesulės, mamos
Ne namuos, ne namuos.
Ne namuos ne namuos,
Ilgesys ją kamuos
Nes kaskart vakare
Šaukia eglę giria.
Ir man Ledinukas įsimibtiniausias, jį nuo pradžių moku iki šios vietos:
Moku kalti ledo tiltus,
Moku malti sniego miltus.
Zuikį puikį — užpustyti,
Ežį kežį — užmigdyti.
Miega varlės pūstažandės
Ir barsukas kietasprandis.
Ką barsukas! Aš ir mešką
Kai paspaudžiu — šonai braška!
Visą žemę, jei norėčiau,
Aš sušaldyti galėčiau! 😍
J. Marcinkevičiaus "Grybų karas", patiko ir man vaikyatėje, ir dabar Ignas labai mėgsta.
"Ei, tai vija, Pinavija, -
Visą dieną Grybais lyja.
Visą dieną Nuo pat ryto
Grybai krito Krito, krito…
Kai lietus Nustojo lijęs,
Pražydėjo Pinavijos.
O miške Išdygo grybų –
Šimtas trisdešimt Sodybų.
Šitų grybų Pulkaunykas
Buvo storas Baravykas.
Jis ūsus Po beržu raitė
Ir grybus nuo kelmo skaitė."
Man labiausiai įstrigę Violeta Palčinskaitė "Išdykėlė pūga":
- Oi, pūga, pūga, pūga,
Kur buvai per naktį, ką?
Aš visuos kiemuos buvau;
Medžiams kailinius siuvau.
Tai dabar jau jiems nešalta
Turi po kailinį paltą.
- Oi, pūga, pūga, pūga, -
Ką ryte veikei tu, ką?
Išėjau į tyrą orą,
Išdažiau kiekvieną tvorą.
- Oi, pūga, pūga, pūga,
Ką darei per dieną, ką?
O man labiausiai įstrigęs yra S. Neries eilėraštis "Senelės pasaka":
Apšerkšniję mūsų žiemos –
balta balta, kur dairais...
Labiausiai patikdavo šis eilėraščio posmelis:
Pusnynuos nykštukai miega,
aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą,
nepalikdama pėdų.