Į Londoną aš dar sugrįšiu!

Sveikos. Kol dar neišdilę atostogų įspūdžiai iš Londono, skubu jais pasidalinti. Tos penkios menkutės dienos pralėkė akimirksniu. Ech...

Anglija, Londonas...tik ir girdėti pastaraisiais metais tarp lietuvių, kurie ten planuoja išvykti padirbėti. Vieni pasilieka ir lengvai pritampa, patikinę, kad nė už ką nenorėtų sugrįžti į Lietuvą. Kiti gi, padirbėję metus dvejus, visgi sugrįžta.

Taigi, vieną žiemos dieną su drauge sugalvojau įsigyti bilietus ir pavasarį pagaliau pamatyti tą daugelio lietuvaičių apkalbėtą Jungtinės Karalystės sostinę.

Pavasaris atėjo. Pagaliau. Štai kokiomis grožybėmis pasitiko mus Londonas (tiksliau, nuošalesnė jo gatvė, kurioje ir įsikūrėme).

Kaip gi Londono gatvės be tradicinių raudonųjų dviaukščių autobusų.

"Londono akis" - tai apžvalgos ratas, iš kurio galima apžvelgti didžiąją Londono dalį.

Tačiau mes pagailėjome laiko stovėti pusę dienos eilėje prie jo, tad pasigrožėjome iš tolo.

Gražusis Big Benas - vienas didžiausių pasaulio laikrodžių, esantis Vestminsterio rūmų (Parlamento rūmų) Šv. Stefano bokšte, laikomas ne tik Londono, bet ir visos Anglijos simboliu.

Na o dabar, šiek tiek nukrypstant nuo ekskursijos po Londoną, truputį užkąskime - tai tradiciniai britų pusryčiai, kuriuos sudaro - fri bulvytės, kiaušinienė su kumpiu, pomidoras, pupelės, dešrelė ir...juodas daiktas, panašus į musiškį vėdarą.

Kaip jums tokia porcija? Kad ir kokios alkanos buvome su drauge, palikome pusę lėkštės :) Na bet labai norėjome paragauti, ką valgo britai pusryčiams.

Oras buvo pusėtinai geras, svarbu, kad nelijo, tačiau šiluma toli gražu nedvelkė.

Aptikome simpatinguosius vietinius akrobatus. Ką jie išdarinėjo gatvėje ant asfalto, sunku nupasakoti.

Vaikų karuselėse sukosi ir balerina...va taip

Tradicinės britiškos telefonų budelės - vienas iš Londono simbolių.

Užsukome į nuostabiai spalvingą M&M saldainių parduotuvę...kur ten parduotuvę, visą keturių aukštų prekybos centrą, skirtą tik šiems saldumynams su įvairiomis pramogomis vaikams. Mažiesiems ten - tikras rojus.

Susižavėjau senaisiais Londono namais ir jų architektūra (šiek tiek priminė senuosius filmus).

Petraukėlė kavutei - prie piratų laivo

Na štai priėjome ir Tauerio tiltą (angl. Tower Bridge) – pakeliamąjį tiltą per Temzę.

Artėjant prie jo girėjosi keistas alasas - žmonių šauksmai ir rėkimai. Tik užlipus pamatėme, kad vyksta tradicinis, kasmetinis Londono maratonas.

Londoniečiams tai didžiulė šventė - tiek dalyviams, tiek palaikymo komandoms.

Smagu buvo stebėti, kaip anglai švenčia ir džiaugiasi - orkestrai, muzika, šauksmai, vaišės, žodžiu, net pavydu...Nėra net ką lyginti su Vilniaus maratonu.

Užlipome ir į garsųjį Londono Paminklą (The Monument), kuris pastatytas Didžiam gaisrui atminti. 1666 m. Londonas buvo faktiškai sunaikintas Didžiojo gaisro. Atstatymais po gaisro buvo suformuota ta dalis Londono, kurią dabar vadiname City.

Į šio Monumento viršūnę, sumokėję vos kelis svarus, užlipome daugiau nei 300 laiptelių, bet buvo verta. Taigi, net nereikėjo Londono akies - apžvalgos rato, kuriuo pasikelti kainuotų dešimt kartų brangiau.

Gyva muzika įvairiuose prekybos centrų, turgų skvereliuose.

Pavakare, jau temstant - istorinėje Trafalgaro aikštėje. Gaila, fontanai jau nebeveikė (brr.. šiek tiek vėsoka).

Šioje aikštėje visu gražumu - laikrodis, skaičiuojantis laiką iki 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių. Jos prasidės liepos 27 dieną.

Taigi, su drauge džiaugėmės nors galėjusios prisiliesti prie Olimpinio laikrodžio :) 

Vis dar negaliu atsistebėti jų gražuoliais dviaukščiais autobusais. Šįkart ne raudonas. Tai specialusis Londone esančio prabangaus prekybos centro „Harrods“ autobusas.

ir spalvingais taksi automobiliais

O čia aš seserimi ir jos dukryte - prie ledinės Šiaurės jūros. Užsukau kavos. Gaila, kad pliaupė lietus ir buvo gan žvarboka, tad pasidžiaugti nuostabia pakrante nepavyko.

Įmečiau kelis pensus į jūrą...neabejoju, čia dar sugrįšiu.

Eglė