Sekmadienio rytas. Niūrus, šlapias. Bet Birutė visvien nori vykti į Trakus.
Pasirūpina skėčiu, apsirengia striuke su kapišonu, pasiima neperšlampamas pirštines ir išvykstame.
Atvykstame. Aplankome prakartėlę.
Ir einame aplankyti Senelių buveinę. Bandome atspėti koks Senelis mus pasitiks. Tėtė užtikrina, kad Ded Moroz.
Šiais metais tenka mokėti už fotografavimasi su Seneliais, tai nuotraukėlės nepateiksime ir teks Jums toliau spėlioti kokį Senelį Birutė sutiko, tik išduosime paslaptį,kad dovanas dalindamas pasakė "prašau", sakė angliškos dainelės turinį suprato ir atsisveikinant atsakė kaip ir Birutė "dosvidanije".
Vėliau nuėjome į saloje esančią palapinę (per tiltą einant vos skėčio nepametėme, nes matyt ir vėjui labai patiko Birutės skėtis), ten stebėjome cirko programą. Vaikui labiausiai patiko meškutė, nes ją teta leido net paglostyti.
Po cirko nuėjome valgyti kibinų. Vaikas noriai suvalgė vieną, o antrą teko susipakuoti į namus.
Sotūs grįžome į palapinę stebėti trijų Senelių atsisveikinimo programą.
Šokome, dainavome ir kitaip pramogavome.
Ačiū Seneliams už nuostabiai praleistą laiką. Juk ne kasdien vienoje vietoje galima sutikti Kalėdą, Ded Morozą ir Santą Klausą. ačiū Jums už savo šalių tradicijų supažindinimą, ačiū už gerą nuotaiką, ačiū,kad buvote, ačiū,kad būsite vėl už 340 dienų. Iki pasimatymo.
