INGOS BLOGAS: mokyklos džiaugsmai ir pirmosios ašaros

Trečia savaitė.. Atrodo dar visai nedaug, o jaučiuosi taip lyg mano vaikas mokyklą lankytų jau visą amžinybę :) Net nežinau kodėl.. Po truputį rimsta emocijų bangavimas, naujų potyrių mažėja, viskas stojasi į savas vėžias.

Kelionė į/iš mokyklos

Faustą į mokyklą veža tėtis, nes jam reikia anksti atsidurti darbe – nėra kada vedžiot pėstute, o pasiimti skubam mudvi su sese. Mažoji tiek buvo pripratusi per vasarą, kad atsikėlusi visada ras brolį, tai netgi dabar pabudusi bėga į jo kambarį šaukdama „buole“, o neradusi nusimena „ba – ba buole“ :) Kaskart aiškinu, kad brolis mokykloje ir vėliau eisime jo pasiimti. O kiek džiaugsmo būna jiems susitikus mokykloje :)  Jau iš toli Jorė mojuoja broliui ir tiesia į jį rankutes :) Labai džiaugiuosi dėl tokio jų ryšio ir emocijų.

Faustas jau rodo norą grįžti savarankiškai namo, bet aš galvoju, kad dar neskubėsime. Aš turiu galimybę jį parsivesti, tai ja ir naudosimės :) Matau, kad jis dar pernelyg išsiblaškęs.

Maitinimas

Vienas dalykas dėl kurio iki šiol suku galvą, tai maitinimas. Ryte, vos tik pabudęs Faustas dar valgyt nenori.. Tad iš namų išeina geriausiu atveju arbatos atsigėręs. Teko užsakyt pusryčius mokykloje, bet... Kiek vaiko paklausiu ką valgė tai ir girdžiu.. blynai, dešrelė, blynai, dešrelė.. vieną vienintelį kartą valgė virtus varškėčius.. Nesuprantu kas sudaro mokykose meniu? Negi niekam neįdomi subalansuota sveika mityba?... Per susirinkimą uždaviau šį klausimą mokytojai.  Ji atsakė, kad čia ne jos kompetencija ir kreiptis..į valgyklą :) Ten neva kiekvieną pirmadienį kabo visos savaitės valgiaraštis. Na.. nemanau, kad virėjos pačios sprendžia kokį maistą patiekti.. Žodžiu – turiu užduotį: išsiaiškinti kas rengia tokį „fantastišką“ meniu vaikams.

Įdėdavau ir vaisių ar kokį „sveikuoliškesnį“ sumuštinuką, bet stebiu kaip kelintą dieną iš eilės Faustas lauknešėlį taip ir parsineša net neatidaręs.. matyt sočios tos dešrelės :D Nusprendžiau įdėt tik kokį vaisių. Vistiek pietaut grįžta namo. Beje, mokytoja sakė, kad pagal kažkokią programą vaikai gauna jogurto, sūrelių ir pan. nemokamai. Akivaizdu – nebadauja :)

Būreliai

Išpildėme Fausto norą – užrašėme į krepšinio mokyklą. Džiaugiausi, kad visai netoli namų, bet.. pasirodo netoli namų treniruojami vyresnieji, o šitie pypliukai treniruotes lanko vienos gimnazijos sporto salėje. O pastaroji ne taip arti mūsų.. Štai čia ir susidūrėme su iššūkiu: tėtis į darbą važiuoja mašina, o mes – keliaujame pėstute. Treniruotės – pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais.. Afiu...Yra ką veikt – sulakstyt iki mokyklos, iki namų, pamaitint atžalas, sulakstyt iki treniruočių :)

Trečiadieniais Faustui turėjo vykti Loginių žaidimų būrelis mokykloje, bet.. jis baigiasi 14 val, o treniruotėse reikia atsidurt 16 val. Per tą laiką reikia spėt parbėgt namo, pasidaryt valgyt, pavalgyt ir nulėkt į treniruotes.. Pamaniau – per daug streso lakstant. O ir vaikui du būreliai per dieną - per daug. Taigi – loginius žaidimus iškeitėme į dramos būrelį. Manau bus nebloga veikla mano pamaivai :) Juo labiau, kad ir dabar dažnai linksmina sesę mimo pasirodymais :) Ir jam tikrai neblogai gaunasi! Šypsausi ir aš stebėdama kaip jis sugeba judesiais ir veido mimikom suvaidinti ištisą spektaklį  ir iki ašarų prajuokinti sesę :)

Mokslai

Ech...va čia ir pirmosios ašaros :( Labai nenori mano vaikinas sėsti prie pamokų namuose.. Sulaukiu atsakymo „mokytoja neliepė“.. Bandau paaiškinti, kad tiek laiko kiek mokytoja gali skirti klasėje raidelėms ir skaičiukams rašyti nepakanka. O jam.. dzin :) (atsiprašau už išsireiškimą). „Aš juk parašau tą raidę.. na negi tu neperskaitai ką parašiau“ Perskaityt perskaitau, bet.. grožio tai nedaug ten :) Neįsivaizduoju kaip motyvuoti savo pirmoką, kad nereiktų per prievartą sodint prie sąsiuvinio ir žiūrėt kaip ašaroja.. Buvo jis pasiūlęs man “mainus“: „aš parašysiu tą eilutę, bet paskui galėsiu prie kompo pažaisti“.. Nusileidau.. bet ir parašė.. kad kuo greičiau – pastangų ne itin daug.

Kartais pagalvoju, kad mano vaikas dar nelabai suvokia, kad jo gyvenime prasidėjo naujas etapas, kad čia jau ne darželis su žaidimais, bet, kad laukia rimtas darbas. Atrodo nuolat stengiuosi ugdyti savarankiškumą, raginu viską (kas jo jėgoms) daryti pačiam, bet.. Jei nesudėsiu knygų rytojui, tai jis ir išeis su vakarykštėmis.. Jei nepadėsiu striukės matomoje vietoje, tai ir išeis su megztiniu :):)

Pastebėjau, kad dažnai ignoruoja mano prašymus, būna labai išsiblaškęs. Po kelis kartus reikia pakartot tą patį prašymą, kol jis „išgirsta“. Pripažįstu – dažnai išveda iš kantrybės.. Hm..“niu niu niu“ man, bet pasitaiko, kad ir toną pakeliu tokiu atveju. Nežinau ką reiktų pakeisti,  kad tas „negirdėjimo traukinukas“ neįsivažiuotų ir nebūtų kuo toliau tuo sunkiau jo sustabdyti.. Gal pavargsta vaikas, o gal čia kažkokia protesto forma.. prieš kažką..

Draugai

Draugų klasėje Faustas turi nemažai. Pati stebiu, kai ateinu pasiimti, kad šnekučiuojasi su vienu, juokauja su kitu, mergaitės dažnai pamoja atsisveikinant. Grįžęs namo pasakoja įvairius nutikimus susijusius su klasės draugais. Mokytoja per susirinkimą paminėjo, kad yra keletas berniukų, kurie apkumščiuoja kitus.. Liūdna, kad jau po 3 savaičių atsirado vadinamųjų „peštukų“. Atsargiai užklausiau Fausto ar niekas klasėje nesimuša. Jis net nemirktelėjęs atsakė: „yra.. du berniukai“. Paklausiau ar jo neskriaudžia, tai jis linksmai atsakė „neee..“. Žinau, kad jis tikrai pasakytų jei jį kas skriaustų, bet vistiek neramu.. Ar mokytoja imsis kokių veiksmų, kad šiuos neklaužadas sudrausmint?

Faustas nuolat pasakoja apie vieną berniuką, kuris dažnai verkia. Jei jam kas nepavyksta, jis tuoj pat ašaroja. Pastebėjau, kad dėl to pats Faustas lyg tapo tvirtesnis. Jis mato kaip atrodo „iš šono“ kai nuolat nesėkmes lydi ašaros, tai jis nevalingai pasitempia :)

 Net nežinojau kaip reaguoti kai Faustas papasakojo vienos mergaitės reakciją į tai, kad jai nepavyko nupiešti piešinio.. Ji pradėjo verkti, spardyti priešais ją esančią kėdę ir plėšyti piešinį. Pasak Fausto, mergaitė nurimo tik tada kai mokytoja pati nupiešė dalį piešinio.. Tikiuosi mokytoja apie tai pasikalbėjo su mergitės tėvais.. akivaizdu, kad laukia rimtas pokalbis..

XXXXXX

Apibendrinant:

• Noras eiti į mokyklą dar toks pat gajus
• Su mažom nesėkmėm susitaiko kantriai
• Namuose mokytis noro nėra nė kruopelytės :)
• Krepšinio būrelis teikia begalinį džiaugsmą
• Turi nemažai draugų - kol kas nėra vieno „pačiausio“
• Jaučiu jog padidėjo išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti

Taigi.. važiuojam toliau! Kol kas linksma gaida :)