INGOS BLOGAS: Mokytojos panika.. gimtadienio siurprizai.. ramios naktys be šviesos - pirmoji Fausto savaitė

Savaitė praskriejo kaip viena diena.. Labiausiai bijojau susitikimo su savo vaiku po pirmosios dienos mokykloje. Penki metai  darželyje buvo labai sunkūs.. Keturis iš jų - Faustas praverkė.. :( Kaskart plyšdavo širdis paliekant jį verkiantį. Daug sirgo.. dabar manau, jog dalinai dėl to, kad smarkiai stresavo. Taigi natūraliai bijojau, kad ir mokykla jam atneš daug streso.

Pirmą dieną po pamokų atėjusi į klasę ilgai dairiausi savo vaiko, kol jis iš nežinia kur stryktelėjęs be jokio atokvėpio pradėjo berti:

 - Mama, mane mokytoja pagyrė.. Sakė aš jau esu išlaikęs saugaus eismo egzaminą.. Mane nufilmavo mokytoja.. Mes su draugu ten buvom dviese.. Mokytoja panikavo, bet mes nepanikavom.. Palaukėm žalios ir tada perėjom gatvę..

Teko sustabdyti tą tiradą, nes buvo akivaizdu, kad emocijos liejasi per kraštus, mintis mintį veja ir nieko suprasti nebeina :) Kai galų gale sudėliojom visus taškus ant „i“, supratau, kad tą dieną vyko saugaus eismo pamokėlė mokykloje. Mokytoja visus vaikus vedėsi per šalia esančią gatvę – mokė saugiai ją kirsti. Gatvė pakankamai didelė – keturių juostų, su salele per vidury. Va šioje salelėje mano vaikinui ir teko lukterti žalio šviesoforo signalo, nes jis su draugu ėjo paskutiniai voroje, o raudonas signalas toje vietoje užsidega labai greitai – jie ir nespėjo pereiti. Faustas žino, kad jokiu būdu negalima eiti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, tad pastarąjam užsidegus jis ir sustojo – nebėgo paskui draugus. Tikiu, kad tokia situacija išgąsdino mokytoją ir ji greičiausiai iš kitos gatvės pusės aiškino vaikams ką daryti (kas, kogero, mano pasakoriui pasirodė kaip mokytojos „panika“ :) ). Kai situacija buvo suvaldyta, mokytoja išsitraukė telefoną ir juos nufilmavo (kiek žinau ji po to kuria filmukus apie vaikučių kasdienybę mokykloje).

Visu keliu einant namo Faustas strikinėjo iš džiaugsmo ir nuolat kartojo: "kaip man patiko mokykloje.. kokia mokytoja gera.. aš net namo nenoriu eiti.." Be galo džiaugiausi tai girdėdama ir aišku baiminausi, kad ta euforija greit neišblėstų.

Šiandien prasidėjo antroji savaitė – kol kas į mokyklą žingsniuoja su didžiuliu džiaugsmu ir entuziazmu. Susipažino su šokių ir muzikos mokytojais. Šokių pamoką veda vyriškis. Faustui labai patiko jo bendravimas. Sakė nuolat juokavo su vaikais. „Labai juokingas tas šokių mokytojas“ :) Džiugu, kad yra tokių pedagogų, kurie iš karto žino iš kurios pusės "prieiti" prie vaikų :)

Vienintelis dalykas nepatikęs Faustui – prailginta grupė. Kol kas aš dar motinystės atostogose, tad į šią grupę jo nevedam. Ten Faustas pakliuvo atsitiktinai. Išsirinkom būrelius, kuriuos lankys – vienas iš jų Loginių žaidimų būrelis. Šiuos žaidimus Faustas mėgsta, tad pamanėm, kad tai bus puiki atsvara fizinėms krepšinio treniruotėms (šias jis „užsisakė“ rašydamas Rugsėjo 1-osios norą :)). Taigi mokykloje ketvirtadienį turėjo būti žaidimų būrelis, o mes net nepaklausėm mokytojos bus jis ar ne.. Nuvažiavom 13 val pasiimti vaiko (šiaip pamokos baigiasi 12 val), o jis sėdi prailgintoj grupėj, nes pasirodo per pirmą užsiėmimą jie tik susipažįsta su būrelio vadovu ir vieni su kitais. Tą valandėlę jis praleido prailgintoj grupėj žaisdamas šaškėm (taippogi maloniai nustebau tokiu jo pasirinkimu :)). Užtat išėjęs iškart pasakė: norėčiau, kad ir po pamokų būtų ta pati mokytoja, kaip ir ryte, nes šita kažkokia pikta.. Tikiuosi tai klaidingas pirmasis įspūdis :) Vistiek anksčiau ar vėliau teks pasilikti prailgintoj grupėj, kai man baigsis „atostogos“ (nors to „atostogomis“ nepavadinčiau :))

Šią savaitę atšventėme ir Fausto 7-ąjį gimtadienį. Iš anksto paklausiau mokytojos kokia praktika vykdoma mokykloje su gimtadienių šventimu. Mokytoja patikino, kad kiekvieną vaiką pasveikina, tiesiog negali skirti visos pamokos kiekvieno vaiko gimtadienio šventimui. Tad gimtadieniai švenčiami kiekvieno mėnesio pabaigoje, visų tą mėnesį gimusių vaikų kartu. Be jokių tortų, šakočių.. tiesiog sausainiukai, sultys ir pan.

„Tą“ dieną mokykloje Faustas buvo pagerbtas :) Klasėje yra didžiulis pintas krėslas – vadinamoji „pasakoriaus kėdė“. Joje, per rytinį „ryto ratą“ kaskart sėdi vis kitas vaikas ir turi teisę išsipasakot :) Per gimtadienį ši garbė atiteko Faustui. Kiek supratau iš jo pasakojimų, tai jie pažaidė kažkokius mini žaidimukus, kurių pagalba kiti vaikučiai pasakė Fautui palinkėjimus. Po to gražų palinkėjimą pasakė mokytoja (nustebau, kad Faustas jį  detaliai atpasakojo, nors paprastai sulaukiu lengviausio atsakymo - „neprisimenu“). Taigi – vaikas vėl liko patenkintas :)

Mes šiais metais buvome nusprendę įgyvendinti vaiko norus dėl gimtadienio šventės. Jau prieš geras kelias savaites buvome prašę Fausto surašyti vietas kur jis norėtų atšvęsti gimtadienį, o vėliau mes visi draugiškai išsirinksime visiem labiausiai patinkančią vietą.  Jo norai buvo tokie:

• Vandens atrakcionų parkas
• Vaikų žaidimų kambarys
• Kinoteatras
• McDonaldas
• Prie jūros ar ežero

Labiausiai norėjo vandens parko, bet iki artimiausio mums važiuot apie 200 km, o jei dar su mažąja, tai ir nakvot tektų pasilikt. Tad nusprendėm padaryt kitaip.. Nekviečiam draugų (taip sutaupom šiek tiek biudžeto), bet apkeliaujam didžiąją dalį pageidautų vietų. Taigi..

1. Po pamokų, nieko nenutuokiantį savo septynmetį nusivežiau į kinoteatrą. O kiek džiaugsmo buvo kai kartu su spragėsių rinkiniu gavo ir žaisliuką. Žiūrėjom Sparnai 2 (3D) – superinis filmukas :) Man pačiai labai patiko :P
2. Kaip iš nuostabos išsipūtė akytės kai po filmo pasakiau, kad siurprizai nesibaigia ir.. su visa šeima nukeliavome į McDonaldą :) ..na, kartais galima. Nors tiesą sakant, jam ne tiek to maisto norisi, o kiek žaisliuko :) Čia tėtis padarė trigubą siurprizą – nupirko tris vaikiškus rinkinukus, t.y. trys rinkinukai = trys žaisliukai :)
3. .. siurprizai tęsiasi :) Kita stotelė – Kar Kar ledainė. Išlaižęs ledų indelį, visas „apsipatenkinęs“ vaikas jau buvo nusiteikęs važiuot namo, kai mes jam pareiškėme, kad DAR NE VISKAS :)
4. Važiuojame į Tirą pašaudyti (Faustas labai mėgsta viską kas susiję su ginklais). Čia jau vaikas nebeatlaikė, išgirdau: "mama.. jūs per daug geri.. tiek visko man leidžiat" :)
5. Po Tiro laukė finalas Vaikų kambary. Pakvietėm ir Fausto geriausią draugą. Vaikai išsidūko lig valiai :) Grįžęs namo spėjo tik dantukus išsivalyti ir griuvo į lovą.. Užmigo per..20 sekundžių :)

Spindinčios vaiko akys, iš nekantrumo sužinoti kas toliau, stipriai suspausti kumštukai ir frazė „jūs man per daug geri“ , man geriausias įrodymas, kad šventė pavyko :)

Taigi.. jei reiktų vienu žodžiu apibudinti šią savaitę, pasakyčiau NUOSTABI. Svarbiausia to priežąstis – didžiulis noras eiti į mokyklą ir puiki vaiko nuotaika. Be galo tuo džiaugiuosi. Manau, kad ir ateity iškilus problemom, sugebėsime su jomis susidoroti, nes pradžia labai gera.

Beje.. labai keistas sutapimas (nežinau kiek tai turi bendro su mokyklos lankymo pradžia), Faustas nuo šios savaitės vidurio eidamas miegoti.. išsijungia šviesą.. PATS! Iki šiol užmigdavo TIK su šviesa ir su atidarytom durim..

Iš kažkur atklydęs saugumo jausmas?.. Branda?.. Tiesiog išlaukta akimirka?.. Nežinau, bet džiaugiuosi, kad vaiko gyvenime mažėja nereikalingų baimių..