Sveiki,
pagaliau grįžome ir mes į darželį, o jei tiksliau tai į lopšelį. Vienu žodžiu viskas nuo pradžių. Dvi savaites praleido Elzė namuose ir jai tai labai patiko.Kada pradėjome kalbėti, kad jau reikės eiti į darželį tai ji sakydavo "Aš sergu". Bet kiek gi galima sirgti - tad pirmadienį iškeliavo į darželį labai liūdna. Išsiskyrimas buvo su ašarom akyse, bet vėliau kaip visada jos labai greit dingo.
Kada nuėjau jos pasiimti grupės auklėtojos pasiūlė nueiti pasikalbėti su darželio direktore, kad mūsų Elzytę perkeltų į lopšelio grupę pas bendraamžius, nes šioje grupėje su trimečiais, ji nesulaukia net pietų ir užmiega pas auklėtojas ant rankų.
Taigi pagaliau išsipildė mano svajonė ir Elzė atsidūrė ten kur jai ir priklauso su savo bendraamžiais. Tad nuo antradienio ji jau lanko "Meškučių" grupę. Žinoma ją palikau vėl su ašarom akyse, bet užtat grįžusi ji tiek daug man visko pripasakojo - tiesiog pilna įspūdžių. Na o auklėtoja sakė, kad ji pasirinko stebėtojos vaidmenį ir buvo labai tyli, rami, bet čia normalu juk vėl nauja vieta, nauji veidai.
O šiandien į darželį keliaujame su obuoliukų šeimynėle, nes visa savaitė vyksta renginiai skirti rudens derliui.
